Artimieji giminaičiai yra terminas, vartojamas kalbant apie asmenį, kuris yra artimiausias kraujo giminaitis iš nedarbingo ar mirusio asmens. Teisiniais tikslais įtėviai šeimos nariai laikomi artimiausiais giminaičiais, nors jie ir nėra kraujo giminaičiai. Kai kurie teisiniai įstatai taip pat apima žmones, kuriuos sieja giminingumas, pvz., sutuoktinius pagal šį terminą. Priešingai, nepažįstamasis krauju yra tas, kuris neturi žinomo kraujo ryšio su kitu asmeniu.
Nuo tada, kai žmonės turėjo paveldėjimo turto, paveldėjimo taisyklės paprastai vadovaujasi artimųjų gairėmis. Kai kas nors miršta, manoma, kad teisę į turtą turi artimiausi giminaičiai, nebent asmens testamente būtų konkrečiai nurodyta kitaip. Tuo atveju, kai kas nors miršta be testamento ar be testamento, palikimo paskirstymas nustatomas ieškant artimųjų. Jei nepavyks rasti jokių kraujo ryšių, turto nuosavybė perleis vyriausybei.
Susirūpinimas dėl artimųjų buvimo vietos neapsiriboja situacijomis, kai kas nors miršta ir turi būti surasti įpėdiniai. Kai žmonės tampa nedarbingi dėl traumų ar lėtinių ligų, dėl kurių jie negali aktyviai dalyvauti medicininėje priežiūroje, turi būti paskirtas asmuo, kuris priimtų sprendimus. Jei kas nors nepareiškė išankstinio pageidavimo ir nepaskyrė tai padaryti, sprendimus jo vardu gali priimti artimiausi giminaičiai.
Retai kada neįmanoma surasti artimo žmogaus, kuris negali priimti medicininių sprendimų, tačiau taip nutinka. Tokiais atvejais teismas gali paskirti asmenį, kuris atsakytų už medicininius ir teisinius sprendimus negalinčio to padaryti asmens vardu. Šis asmuo turi veikti taip, kaip, jo nuomone, geriausiai atitinka atstovaujamo asmens interesus. Žmonės, žinantys, kad turi konkrečių pageidavimų, kaip turėtų būti sprendžiami medicininiai ir teisiniai klausimai, turėtų susitikti su advokatu ir asmeniu, kurį norėtų paskirti šiems norams įgyvendinti, kad iškilus problemai kas nors jau būtų vietoje.
Daugelis tautų turi pirmenybę artimiausiems giminaičiams pagal ryšio su mirusiuoju lygį. Pavyzdžiui, vaikai paveldi anksčiau nei dukterėčios ir sūnėnai. Pirmenybė paprastai teikiama artimai šeimai, nors kas nors iš artimų mirusiojo šeimos narių gali nuspręsti dalį palikimo paskirstyti tam, kuris yra artimesnis giminaičiui.