Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) laisvosios prekybos zona yra Pietryčių Azijos šalių grupės susitarimas, kuriuo siekiama apriboti prekybos kliūtis tarp valstybių narių. Taip siekiama skatinti laisvus prekybos mainus tarp šių šalių, siekiant sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje rinkoje, taip pat pritraukti įmonių, kurios gali būti suinteresuotos tiesioginėmis užsienio investicijomis, dėmesį. Be pradinės ASEAN laisvosios prekybos zonos, ASEAN valstybės narės taip pat derėjosi dėl laisvosios prekybos susitarimų su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Kinija.
Pirminis pasiūlymas dėl ASEAN laisvosios prekybos zonos buvo parengtas 1992 m., o 2003 m. susitarimas buvo įgyvendintas. Dešimt valstybių prisijungė prie ASEAN laisvosios prekybos zonos: Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Vietnamas, Filipinai, Singapūras ir Tailandas. Šios šalys narės sutinka apriboti arba panaikinti tarifus ir kitas prekybos kliūtis, trukdančias šalių narių tarpusavio prekybai.
ASEAN laisvosios prekybos erdvėje šalims iš esmės leidžiama gabenti prekes nemokant muitų. Tai palengvina laisvą tarpvalstybinės prekybos srautą ir turi pranašumų visoms valstybėms narėms. Panašūs susitarimai buvo sudaryti kai kuriuose kituose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimas (NAFTA). Tokie susitarimai skatina prekybą tarp tautų, gerina visų narių ekonomiką, taip pat padeda valstybėms įsitvirtinti tarptautinėje prekybos bendruomenėje.
Laisvosios prekybos zonų, tokių kaip ASEAN sukurta, sukūrimas kartais kritikuojamas, nes šalys narės kaltinamos nesąžiningu pranašumu. Pigiau yra importuoti prekes iš valstybių narių ir eksportuoti prekes į šalis nares, todėl šalys, kurios nėra narės, atsiduria nepalankioje padėtyje, nes, norėdamos konkuruoti, jos turi sumažinti savo produktų kainas. Tokie susitarimai taip pat buvo kritikuojami dėl to, kad jie yra neproporcingai naudingi konkrečioms valstybėms narėms.
Kinija sudarė laisvosios prekybos susitarimą su ASEAN, kuris buvo įgyvendintas 2010 m., o tokios šalys kaip Australija ir Naujoji Zelandija taip pat išreiškė susidomėjimą plėtoti geresnius prekybos santykius su ASEAN valstybėmis narėmis. Prekybos politikos kūrimas gali užtrukti mėnesius, metus ir dešimtmečius, kaip rodo faktas, kad dėl ASEAN laisvosios prekybos zonos buvo susitarta 1992 m. ir ji įsigaliojo tik praėjus 11 metų. Svarbi derybininkų kantrybė, nes yra nemažai kritinių etapų, kai susitarimai gali žlugti, panaikinti ankstesnius darbus ir priversti žmones pradėti viską iš naujo.