Aseptinė nekrozė yra būklė, kai tam tikros kūno dalies kaulinis audinys miršta ir lūžta, nes negauna pakankamai kraujo. Kaulų ląstelių mirtis paprastai įvyksta dideliuose kauluose, tokiuose kaip klubo, pečių ir kelių, nors gali būti pažeisti ir mažesni kaulai. Aseptinę nekrozę gali sukelti daugybė aplinkos ir genetinių veiksnių, ypač tiesioginės traumos, piktnaudžiavimo alkoholiu ir pjautuvine anemija. Būklė progresuoja ir gali sukelti stiprų skausmą ir išsekimą, jei ji negydoma. Chirurgija dažnai būtina norint persodinti sveiką kaulinį audinį į pažeistą vietą ir skatinti sveiką kraujotaką visame kūne.
Kaulinio audinio nekrozė dažniausiai atsiranda dėl sužalojimo, dėl kurio konkretus kaulas nupjauna kraują, kaip gali atsirasti dėl lūžių ar išnirimo. Kraujo tiekimui įtakos gali turėti ir riebalų sankaupos, susikaupusios kraujagyslėse po daugelio metų piktnaudžiavimo alkoholiu. Kortikosteroidai taip pat gali sukelti aseptinę nekrozę, nors gydytojai nėra tikri, kaip jie slopina kraujo tiekimą. Kiti aseptinės nekrozės rizikos veiksniai yra pjautuvinė anemija, vilkligė, kraujo krešuliai ir šeiminė kaulų ar kraujo problemų istorija.
Daugeliu atvejų nėra aiškios kaulų ląstelių mirties priežasties. Gydytojai tokius atvejus vadina pirmine arba idiopatine nekroze. Vyrai dažniau nei moterys kenčia nuo pirminės nekrozės, o dauguma atvejų pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria šią būklę, nes senstant kaulai paprastai tampa trapesni ir linkę į degeneraciją.
Dauguma žmonių, sergančių šia liga, nepastebi simptomų ankstyvosiose stadijose. Kai miršta daugiau kaulų ląstelių, asmuo gali pastebėti skausmą ir silpnumą paveiktoje srityje. Laikui bėgant būklė blogėja ir galiausiai praranda lankstumą ir mobilumą. Kaulas gali visiškai subyrėti vos per penkerius metus, o kūno dalis lieka visiškai neįgali. Ankstyva aseptinės nekrozės diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs norint išvengti nuolatinių sveikatos problemų.
Jei gydytojas įtaria aseptinę nekrozę, jis gali atlikti rentgeno spindulius, magnetinio rezonanso tyrimus ir kompiuterinę tomografiją, kad gautų aiškų kaulų ir kraujagyslių vaizdą. Gydytojas taip pat bando nustatyti pagrindines priežastis, atlikdamas kraujo tyrimus ir klausdamas pacientų apie jų ligos istoriją ir gyvenimo būdą. Gydymas paprastai yra nukreiptas į aseptinės nekrozės priežastis, kad būtų išvengta tolesnio kaulų pažeidimo. Gydytojas gali rekomenduoti pacientui nustoti vartoti alkoholį ar kortikosteroidus arba gydytis nuo anemijos ar kitų sveikatos sutrikimų.
Aseptinė nekrozė vėlesnėse stadijose dažniausiai gydoma chirurginiu būdu. Chirurgas gali persodinti sveiką kaulinį audinį iš mažiau svarbios kūno dalies į pažeistą vietą. Daugeliu atvejų būtina iš naujo suderinti kaulus, kad kraujagyslės galėtų augti ir tinkamai funkcionuoti. Jei kaulas yra labai pažeistas, chirurgui gali tekti jį visiškai pašalinti ir pakeisti dirbtiniu sąnariu. Fizinė terapija ir nuolatiniai vertinimai yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad pacientai visiškai pasveiktų.