Jūrų slenge „asilo pusryčiai“ buvo slengo terminas, naudojamas apibūdinti šiaudais kimštus čiužinius, naudotus laivuose dar XX amžiuje. Kaip galima įsivaizduoti, šiaudais kimšti čiužiniai nebuvo labai patogūs, ypač ilgos kelionės pabaigoje; abejotina, ar koks asilas būtų norėjęs paragauti jūreivio čiužinio vidų po vandenyno perplaukimo. Šie nepatogūs ir antisanitariniai čiužiniai buvo sunaudoti per Antrąjį pasaulinį karą kai kuriose laivų dalyse.
Šiaudais kimšto čiužinio samprata gana sena. Ankstyvieji žmonės neabejotinai naudojo šiaudus savo pataluose, kartu su kailiais ir odomis papildomam paminkštinimui. Šiaudais kimšti čiužiniai, žinomi kaip šiaudinės erkės, buvo naudojami visur – nuo karalienių rūmų iki piemenų namelių, kol kam nors kilo mintis prikimšti čiužinį plunksnomis. Kiti čiužinių užpildai buvo ašutai ir vilna, kol buvo sukurta sintetika ir spyruoklės ir gimė modernus čiužinys.
Beje, šiaudų tiksėjimo „tiksėjimas“ nėra nuoroda į parazitus, nors šiaudų tiksėjimas neabejotinai apgyvendino platų parazitų, dulkių erkučių ir kitų mažų lankytojų asortimentą. Jis kilęs iš vidurio olandų tike, kuris reiškia „čiužinių audinio užvalkalas“. Kaip ir kiti šiaudiniai čiužiniai, asilo pusryčiai buvo gaminami pasiuvant tvirtą drobinį užvalkalą ir prikimšant jį šiaudų. Periodiškai šiaudai buvo išmetami ir čiužinys vėl užpildomas; jūreiviai dažniausiai ištuštindavo asilų pusryčius kelionės pabaigoje.
Didžiąją buriavimo istorijos dalį nepatogūs asilo pusryčiai būtų buvę mažiausia jūreivio problema. Jūreiviai laive kovojo su itin pavojingomis ir kartais žiauriomis sąlygomis. Jie taip pat dažnai dalindavosi savo stambiomis šiaudinėmis erkėmis su kitais vyrais; daugelyje laivų buvo naudojama karštų gultų sistema, kai budinčių vyrų paliktose lovose miegodavo ne budintys vyrai. Kaip galima įsivaizduoti, tai prisidėjo prie parazitų, pvz., kūno utėlių, plitimo, o kelionės pabaigoje asilo pusryčiai tikriausiai būtų niežtintys įvairiais būdais.
Šiaudų erkė ne tik aprūpina pašarus parazitams, bet ir suplokštėja. Asilo pusryčiai kelionės pabaigoje būtų priminę šiaudinį blyną su plonu kietų, subraižytų šiaudų sluoksniu tarp čiužinio tiksėjimo. Kelionėse, kuriose labiau rūpinamasi patogumu ir higiena, čiužiniai gali būti periodiškai vėdinami ir daužomi ant denio, kad jie būtų gaivesni.