Asistolija yra visiškas širdies ritmo nebuvimas. Kai širdis yra asistolėje, ji nustoja plakti arba elektrinis aktyvumas yra toks mažas, kad jo negalima aptikti elektrokardiografu. Dauguma žmonių, kuriems išsivysto asistolija, miršta, nors nedaugelis jų atgaivina, atsižvelgiant į tai, dėl ko nustoja plakti širdis ir kaip greitai suteikiamas gydymas. Asistolija yra vienas iš kriterijų, pagal kurį galima paskelbti žmogaus mirtį.
Širdis gali tapti asistolinė dėl įvairių priežasčių. Širdies pažeidimas ar liga gali nustoti plakti, nes pažeidžiamos širdies ląstelės, pvz., vaistų perdozavimas, deguonies trūkumas ir kalio kiekio padidėjimas. Neretai širdies ritmas būna nereguliarus, kol širdis visiškai nustoja plakti.
Širdies monitoriuje asistolinis ritmas atrodo kaip plokščia linija, priešingai nei dantytos linijos, susijusios su elektriniu širdies aktyvumu. Dėl šios priežasties asistolinis areštas šnekamojoje anglų kalboje kartais vadinamas „flatlining“. Medicininių dramų gerbėjai galėjo girdėti šį terminą vartojamą per televiziją.
Yra keletas gydymo būdų, kurie gali būti naudojami norint, kad širdis vėl plaktų. Galima švirkšti tokius vaistus kaip epinefrinas, vazopresinas ir atropinas, o krūtinės ląstos paspaudimai naudojami tam, kad kraujas prasiskverbtų per kraujotakos sistemą. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas vidinis širdies masažas, o gydytojai gali išbandyti stimuliavimą, kurio metu širdis yra šokiruojama mažais elektriniais impulsais, siekiant atkurti normalų ritmą.
Pagrindinis susirūpinimas dėl asistolija yra tas, kad kuo ilgiau širdis neplaka, tuo labiau smegenims trūksta deguonies. Net ir suspaudus krūtinę ar darant širdies masažą, į smegenis nepasiekia pakankamai kraujo. Širdies veiklos sustojimas ilgiau nei 15 minučių paprastai laikomas ženklu, kad pacientas tikrai miręs, nes net jei tuo metu širdis gali būti paleista iš naujo, smegenys bus per daug pažeistos. Nepaisant to, imamasi visų priemonių, kad pacientas būtų atgaivintas tol, kol nebegrįžta.
Keliems pacientams, kurie pasveiksta po asistolija, krūtinėje dažnai atsiranda mėlynių ir skausmo, o kartais suspaudžiant krūtinę lūžta šonkauliai. Paprastai reikia tolesnės priežiūros, kad būtų suteikta pagalba, kol pacientas sveiksta, ir išspręsti pagrindinę būklę, dėl kurios pirmiausia sustojo širdis.