Asmens sužalojimo aplaidumas yra teisinis neatsargumo, sukeliančio žalą asmeninei žalai, terminas. Kartais dėl asmens sužalojimo neatsargumo atsiranda neatsargus veiksmas, kuris sužeidžia kitą žmogų, pavyzdžiui, dažų skardinės numušimas nuo kopėčių ir kito žmogaus galvos. Kitais atvejais tai gali reikšti būtinų veiksmų nesiėmimą. Pavyzdžiui, jei nekilnojamojo turto savininkas nesiima veiksmų, kad pašalintų ledą nuo šaligatvio ir kas nors nukrenta ant jo, tai gali būti laikoma asmens sužalojimo aplaidumu.
Jei dėl asmens neatsargumo sužalojamas kitas asmuo, jam gali būti pareikštas ieškinys dėl žalos asmeniui. Pavyzdžiui, asmuo, paslydęs ant šlapių parduotuvės grindų, gali pradėti ieškinį dėl asmens sužalojimo parduotuvės savininkui. Tačiau paslydimo ir kritimo gali nepakakti, kad asmuo laimėtų ieškinį. Daugumoje vietų nukentėjusioji šalis turės įrodyti, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos ir dėl to buvo sužalota. Paprastai jis taip pat turės įrodyti, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo jis patyrė žalą.
Dalis laimėjimo bylos dėl asmens sužalojimo aplaidumo įrodo, kad atsakovas pažeidė rūpestingumo pareigą. Iš esmės, jei vidutinis protingas žmogus gali numatyti, kad dėl tam tikrų veiksmų ar situacijų gali būti padaryta žala, jis turi pareigą vengti tų veiksmų ar situacijų. Pavyzdžiui, jei protingas asmuo gali numatyti, kad statybinių šiukšlių mėtymas nuo stogo gali sužaloti žemiau vaikštančius, asmuo, dirbantis su šiomis medžiagomis, turi būti atsargus, kad išvengtų tokių veiksmų. Jei žmogus vis tiek meta medžiagas nuo stogo ir jos atsitrenkia į žemiau einantįjį, jas metęs asmuo pažeidė savo pareigą rūpintis kitais.
Priežastis yra dar vienas svarbus asmens sužalojimo aplaidumo veiksnys. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl neatsargumo sužalojimo, turi įrodyti, kad jo sužalojimas atsirado dėl kitos šalies neatsargumo. Pavyzdžiui, žmogus gali nukristi nuo laiptų, nes šeimininkas nesugebėjo išlaikyti laiptelių. Jei sužeistajai šaliai po kritimo skauda nugarą, jis turės įrodyti, kad kritimas sukėlė skausmą, o ne sužalojimą ar būklę, kuri buvo prieš kritimą.
Galiausiai, ieškovas ieškinyje dėl asmens sužalojimo paprastai turi įrodyti, kad jis patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Pavyzdžiui, asmuo gali patirti tokią žalą kaip medicininės išlaidos ir nedarbo laikas po traumos. Jei asmuo tampa neįgalus dėl kitos šalies neatsargumo, jo patirta žala gali būti netekus profesijos ir pinigų savo išlaikymui.