Asmenybės psichologija yra asmenybės tipų tyrimas, ar tam tikri bruožai yra fiksuoti, ar sklandūs, ir kaip jie prisideda prie psichikos sutrikimų, taip pat gyvenimo pasirinkimų, tokių kaip karjera ir santykiai. Asmenybės psichologiją studijuojantys asmenys bando atsakyti į tokius klausimus, kuo žmogus yra išskirtinis ir kuo skiriasi nuo kitų, taip pat kokie asmenybės bruožai būdingi skirtingiems žmonėms. Tada psichologai gali ištirti, kodėl šie tam tikri bruožai yra įprasti. Asmenybės studijavimas taip pat padeda psichikos sveikatos specialistams suprasti tam tikras mintis ir elgesį, kurį žmogus gali parodyti, o tai gali būti naudinga gydant tam tikrus psichikos sutrikimus.
Asmenybės psichologijos studijos nuolat tobulėja, remiantis naujais šios srities tyrimais ir pasiekimais. Psichologus dažnai ypač domina tyrimas, ar žmogus gimsta su tam tikra asmenybe, ar gali ją pakeisti per savo gyvenimą. Ši informacija yra susijusi ir su genetikos tyrimais, nes psichologai bando nustatyti, ar asmenybės bruožai yra nulemti genetiškai, ar labiau pagrįsti gyvenimo patirtimi, ar yra abiejų derinys. Asmens asmenybės tyrimas gali padėti psichologui nustatyti unikalius bruožus, tokius kaip ekstraversija, optimizmas ar aukšta savigarba, kurie gali turėti įtakos jo elgesiui tam tikrose situacijose.
Šio tam tikro elgesio nustatymas atliekant asmenybės psichologijos testus kartais gali parodyti, kur žmogui gali pasisekti tam tikroje karjeroje. Pavyzdžiui, jautresnis ir intravertiškas žmogus gali teikti pirmenybę darbui užkulisiuose tam tikroje srityje, o atviresnis, ekstravertiškesnis gali puikiai pasirodyti viešoje karjeroje, pavyzdžiui, pardavimuose. Nors šie asmenybės testai ne visada yra 100 procentų teisingi, kai kurie žmonės mano, kad jie gali pateikti naudingų idėjų ar gairių ateities karjeros idėjoms. Jie dažnai teikiami mokyklose arba karjeros tobulinimo seminaruose ir netgi gali būti nemokamai rasti internete.
Psichologas, orientuotas į asmenybės psichologiją, taip pat gali tirti tam tikrus asmenybės tipus. Pavyzdžiui, A tipo asmenybė yra labiau veržli, streso patirianti asmenybė, tuo tarpu B tipo asmenybės yra labiau atsipalaidavę. Šie tipai gali duoti užuominų apie tai, kaip asmuo gali reaguoti tam tikroje situacijoje, santykiuose ar vėl, tam tikro tipo darbe, kuris jam ar jai labiausiai tinka. Kai kurie psichologai, tirdami mąstymo modelius ir elgesį, daugiau dėmesio skiria bendriems asmenybės tipams, o ne individualiems bruožams. Bet kurio tipo tyrimas gali pasiūlyti atsakymus ir pagalbą žmonėms, kenčiantiems nuo tam tikrų psichikos sutrikimų.