Terminas „siekimas“ vartojamas dviem skirtingomis medicininėmis prasmėmis. Pirmąja prasme tai reiškia plaučių aspiraciją, kai žmonės įsiurbia svetimkūnius į savo trachėją ir plaučius arba jiems įpučiami svetimkūniai, pavyzdžiui, naudojant ventiliatorių. Antrąja prasme aspiracija yra medicininės procedūros rūšis, kurios metu medžiaga įsiurbiama arba pašalinama. Numatyta prasmė paprastai yra aiški iš konteksto.
Plaučių aspiracija gali būti labai pavojinga. Viena iš plaučių aspiracijos formų gali atsirasti, kai žmonės vemia ir dalis vėmalų patenka į plaučius. Žmonės taip pat gali įkvėpti maisto ar gėrimų arba įkvėpti svetimkūnių, pavyzdžiui, ore esančių dulkių. Svetimkūnių įkvėpimas sudirgina švelnius plaučių audinius ir gali sukelti uždegimą bei būklę, vadinamą aspiracine pneumonija. Gydymas pacientams, kurie ko nors aspiravo, priklauso nuo to, kas tai yra, ir nuo kitų veiksnių.
Aspiracijos rizika yra pagrindinė problema, kodėl žmonėms patariama susilaikyti nuo valgymo prieš bendrąją operaciją. Susirūpinimą kelia tai, kad pacientas gali vemti operacijos metu arba iškart po jos, todėl gali kilti pavojus išsiurbti dalį vėmimo. Aspiracija taip pat kelia susirūpinimą, kai žmonės netenka sąmonės dėl narkotikų perdozavimo, traumų ar alkoholio vartojimo, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės neturėtų likti vieni tokiose situacijose.
Aspiracija kaip medicininė procedūra gali būti atliekama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, atliekant aspiracinę biopsiją, adata naudojama skysčiui pasiekti mėginiui paimti, o skystis įsiurbiamas į adatą traukiant stūmoklį. Šis metodas gali būti naudojamas norint paimti švarų šlapimo mėginį iš šlapimo pūslės, paimti kaulų čiulpų mėginį arba paimti skysčius iš absceso. Aspiracija taip pat gali būti naudojama gleivėms iš nosies ir burnos išvalyti, kraujui pašalinti iš operacijos vietos arba skysčių sankaupoms pašalinti iš organizmo.
Kai kurioms aspiracijos procedūroms pacientui gali būti taikoma anestezija, nes ji gali būti skausminga. Kitais atvejais anestezijos nereikia. Pavyzdžiui, gydytojui, kuris naudoja švirkštą, kad pašalintų gleives iš kūdikio nosies, nuskausminti nereikia, nes procedūra neturėtų būti skausminga, o gydytojas, darantis kaulų čiulpų biopsiją, turi naudoti anestetiką, kad adata pacientui nėra kankinanti.