Astma yra lėtinė kvėpavimo takų būklė, kai dėl uždegiminio kvėpavimo takų susiaurėjimo sumažėja oro patekimas į plaučius, atsiranda dusulys, švokštimas ir kosulys. Astmos priepuolis yra fiziologinis procesas, atsirandantis, kai astma sergantis asmuo liečiasi su provokuojančia medžiaga. Astmos priepuolio metu suveikia įvykių grandinė, dėl kurios susiaurėja kvėpavimo takai ir pasunkėja kvėpavimas. Astma sergantys žmonės paprastai vartoja vaistus, kad sumažintų priepuolių dažnumą ir sunkumą, o priepuolių metu vartoja papildomus vaistus, kad kvėpavimo takai nebūtų pavojingai susiaurėję.
Pasaulyje astma yra dažniausia lėtinė vaikystės liga. Tai dažna lėtinė visų amžiaus grupių liga. Apskaičiuota, kad pramoninėse šalyse nukenčia nuo 2 iki 10 procentų gyventojų. Visame pasaulyje šia liga serga apie 300 mln.
Keletas imuninės sistemos ląstelių tipų, įskaitant putliąsias ląsteles, makrofagus, neutrofilus ir eozinofilus, vaidina svarbų vaidmenį astmos patofiziologijoje. Šios ląstelės dalyvauja tarpininkaujant ūminėms ir lėtinėms uždegiminėms reakcijoms, jos yra pagrindinės astmos ir uždegimo, atsirandančio astmos priepuolio metu, vystymuisi. Daugelis medžiagų gali sukelti ataką, įskaitant dulkes, žiedadulkes, pelėsius, dūmus, gyvūnų plaukus, gyvūnų pleiskanas ir cheminius dūmus.
Kai astma sergantis asmuo susiliečia su sukeliančia medžiaga, jo imuninė sistema suaktyvėja, kad sukeltų beveik neatidėliotiną reakciją. Ši reakcija yra astmos priepuolis, kurio metu dėl imuninės reakcijos į trigerinę medžiagą kvėpavimo takai pabrinksta ir susiaurėja. Keletas imuninių ląstelių tipų išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, o kvėpavimo takų raumenys pradeda stipriai susitraukti, sukeldami didesnį susiaurėjimą. Tuo pačiu metu kvėpavimo takų ląstelės pradeda gaminti gleivių perteklių, o tai dar labiau susiaurina kvėpavimo takus ir sukelia spūstis. Visi šie reiškiniai sutraukia ir užblokuoja kvėpavimo takus bei apsunkina kvėpavimą.
Astmos gydymo tikslai yra sumažinti priepuolių dažnumą ir jų sunkumą. Tai pasiekiama naudojant vaistus, tokius kaip priešuždegiminiai ir bronchus plečiantys vaistai. Priešuždegiminiai vaistai padeda sumažinti lėtinius astmos simptomus, tokius kaip kosulys ir švokštimas, mažindami uždegimą. Astmos priepuolio metu bronchus plečiantys vaistai praplečia kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą.
Daugelis astma sergančių žmonių pastebi, kad priepuoliai dažniau būna ryte arba vakare. Be to, astma sergantiems žmonėms yra didesnė priepuolio rizika, jei jis ar ji serga kvėpavimo takų infekcija. Priepuolių dažnį galima sumažinti vengiant žinomų sukeliančių medžiagų. Visų pirma, cigarečių dūmų vengimas yra svarbi astma sergančių vaikų profilaktikos priemonė.