Astrocitas yra žvaigždės formos ląstelė, kuri palaiko centrinės nervų sistemos arba galvos ir nugaros smegenų neuronus. Astrocitai yra gilalinių ląstelių arba neuroglijos, nervų sistemos atraminių ląstelių, potipis. Jie yra atsakingi už fizinės paramos, mitybos ir biocheminės paramos teikimą kraujo ir smegenų barjerui bei neuronams, taip pat už galvos ir nugaros smegenų taisymą bei randų susidarymą po traumos. Astrocitas taip pat padeda palaikyti jonų pusiausvyrą tarpląstelinėje centrinės nervų sistemos matricoje. Astrocitai pasižymi daugybe ilgų ląstelių procesų arba rankų, kurios bendrauja su neuronais ir kitomis svarbiomis struktūromis, tokiomis kaip kapiliarai ir kraujo-smegenų barjeras.
Astrocitai teikia fizinę paramą neuronams, sudarydami matricą, kuri laiko neuronus. Matrica taip pat izoliuoja sinapses, jungtis, per kurias neuronai siunčia vienas kitam cheminius impulsus. Tai neleidžia iš neuronų išskiriamiems cheminiams signalams per toli pasklisti, todėl neuronai gali sklandžiau perduoti signalus.
Astrocitai taip pat padeda išlaikyti centrinę nervų sistemą be šiukšlių per fagocitozę. Fagocitozės metu astrocitas apgaubia centrinėje nervų sistemoje esančias šiukšles ir jas praryja. Pažeidus centrinę nervų sistemą, astrocitai fagocitozės būdu išvalo pažeistas ląsteles ir užpildo tuščią erdvę, suformuodami glijos randą.
Astrocitai taip pat aprūpina neuronus svarbiomis maistinėmis medžiagomis, ypač laktatu. Kai kurie astrocitai bendrauja su kapiliarais, mažytėmis kraujagyslėmis, iš kurių gauna gliukozę. Tada astrocitas suskaido gliukozę į laktatą, dalį kaupdamas, o likusią išleisdamas į centrinės nervų sistemos ekstraląstelinį skystį. Laktatą, kurį jie naudoja energijai, neuronai gauna iš tarpląstelinio skysčio. Kai tam tikros srities neuronai turi daug metabolinio aktyvumo, kaimyniniai astrocitai gali išleisti sukauptą laktatą, kad suteiktų neuronams jiems reikalingos papildomos energijos.
Nors astrocitas kadaise buvo laikomas ląstele, kuri užpildo spragą, mažiau svarbią nei neuronai; dabar manoma, kad jis atlieka daug aktyvių vaidmenų centrinėje nervų sistemoje. Pavyzdžiui, dabar manoma, kad astrocitai išskiria ir sugeria kai kuriuos neurotransmiterius ir padeda vazomoduliacijai, nervinei kraujotakos kontrolei, veikdami kaip tarpininkai tarp neuronų. Naujausi atradimai apie astrocitus padidino susidomėjimą astrocitų tyrimais neurologijos srityje. Kai kurie dabartiniai tyrimai buvo skirti išsiaiškinti, ar astrocitai gali turėti įtakos klinikinei depresijai, remiantis ryšiu tarp diabeto ir depresijos, kurioms būdingas pakitęs gliukozės metabolizmas centrinėje nervų sistemoje.