Aštuonkartis kelias yra principų rinkinys, kurį sukūrė budizmo įkūrėjas Sidhartha Gautama. Aštuonkartiniu keliu galima pasiekti nušvitimą. Tai skatina sveiką protą ir etišką kompasą, taip pat išmintį.
Pirmasis aštuonkartinio kelio principas yra „teisingas požiūris“. Tai mus moko, kad turime matyti dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų, o ne tokius, kokių norime. Suprasdami daiktų prigimtį ir pasaulietinę mintį, geriau galime priimti teisingus sprendimus.
Antroji aštuonkrypčio kelio samprata yra „teisingas ketinimas“. Ši koncepcija susijusi su intelektu ir išmintimi. Būdamas prieš smurtą ar pyktį ir vengdamas fizinio bei psichinio troškimo, žmogus vadovaujasi „teisingu ketinimu“. Sujungus teisingą požiūrį ir teisingą ketinimą, išminties mokymas pasiekiamas aštuonkrypčiu keliu.
Trečiasis aštuonkrypčio kelio principas, „teisinga kalba“, susijęs su etišku elgesiu. Laikantis teisingos kalbos, sutinkama nemeluoti, nevartoti žalingos kalbos, kad įžeistų kitus, ir nedalyvauti beprasmiuose pokalbiuose. Teisinga kalba yra svarbi moralinei disciplinai, nes Sidhartha Gautama suprato, kad žodžiai turi galią mūsų ir kitų gyvenimui.
Tęsiant etikos keliu, „teisingas veiksmas“, ketvirtasis aštuonkrypčio kelio principas, reiškia fizinės išraiškos naudojimą naudingu būdu. Iš esmės Buda teigė, kad nesveiki veiksmai gali sukelti nesveiką protą ir atvirkščiai. Neatsiimdamas gyvybės, nevogdamas, o seksualinę veiklą išlaikydamas sveiką ir tyrą, žmogus eina teisingų veiksmų keliu.
„Teisingas pragyvenimas“, penktasis principas, moko mus, kad turėtume kurti savo gyvenimą taikiai, naudingai ir teisėtai. Buda nurodė keturias veiklas, kurių reikėtų vengti. Negalima užsidirbti pragyvenimui pardavinėdamas ginklus, gyvas būtybes, dirbdamas mėsininku ar valdydamas skerdyklą, pardavinėdamas nuodus (alkoholį, narkotikus ir pan.).
Aštuonšaliame kelyje svarbiausia yra ketinimas. „Teisingos pastangos“ mums sako, kad turime daryti dalykus dėl tinkamų priežasčių. Padėti kam nors dėl to, kad taip elgtis yra teisinga, yra teisingų pastangų pavyzdys, o pagalba kam nors siekiant asmeninės naudos rodo savanaudiškumą, todėl prieštarauja aštuoniapusiam keliui.
Atsižvelgdami į savo įspūdžius apie idėjas ir kitus, laikomės „teisingo dėmesingumo“. Pirminių sprendimų priėmimas ir suvokimas yra žmogaus buvimo dalis, tačiau žinodami, kaip mes suvokiame dalykus, galime užtikrinti, kad mūsų suvokimas būtų teisingas. Buda apibūdino keturis žingsnius, kaip pasiekti „teisingą dėmesingumą“. Turime žinoti apie savo kūną, reiškinių poveikį mūsų emocijoms, poveikį mūsų proto būsenai ir pačių reiškinių prigimtį.
Paskutinis aštuonkartinio kelio aspektas, „teisinga koncentracija“, yra tarsi viso Kelio kulminacija. Tik palaikydami sveiką susikaupimą meditacijų metu galime iš tikrųjų užtikrinti, kad mūsų mintys ir veiksmai būtų sveiki. Susikoncentravę į turimą objektą ar sąvoką ir paskirdami jam visą savo esybę, galime nustatyti tikrąją jo prigimtį. Tęsiant šią praktiką meditacijos metu, ji ilgainiui taps antrąja prigimtimi ir pasąmone.