Asyndeton yra gramatinė arba literatūrinė priemonė, kuri pašalina jungtukus, paprastai vartojamus tarp sakinio frazių. Vienas iš dažniausių pavyzdžių yra „Veni, vidi, vici“, kuris yra lotyniškas terminas, reiškiantis: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“. Jei asyndeton šiame sakinyje nebūtų vartojamas, jis apimtų jungtukus ir skambėtų taip: „Atėjau, pamačiau ir nugalėjau“. Getisburgo adresu pateikiamas panašus pavyzdys, kur Linkolnas vartojo frazę „žmonių, žmonių, žmonėms“. Šį įrenginį taip pat naudojo Winstonas Churchillis savo kalboje „Mes kovosime“, taip pat daugelyje klasikinių graikų ir romėnų tekstų.
Asindetono vartojimas greičiausiai kilęs iš senovės graikų kalbos, kur jį dažnai vartojo Aristotelis ir kiti rašytojai. Terminas iš graikų kalbos gali būti išverstas kaip „nesusijęs“, nes žodžiai nėra sujungti tradiciniais jungtukais, tokiais kaip žodžiai ir, arba, nei, dar, arba bet. Šio tipo literatūrinė technika, kai pašalinami jungiamieji žodžiai, taip pat gali būti žinoma kaip brachilogija arba articulus.
Asindetonas dažnai naudojamas sąmoningai, nes jis suteikia tekstui unikalų akcentą ar emociją. Be jungtukų, frazės išlaiko greitesnį, griežtesnį ritmą. Jis taip pat gali būti naudojamas norint atkreipti skaitytojo dėmesį į tam tikrą idėją arba nurodyti, kad elementų sąrašas yra begalinis arba neišsamus. Rašytojai dažnai naudoja asyndetoną, kad užbaigtų romaną arba sukurtų dramatišką ar aštrų momentą.
Ši technika dažniausiai taikoma kalbai, rečiau naudojama rašto darbuose. Kai kurie žmonės teigia, kad jis niekada neturėtų būti naudojamas rašant, o turėtų būti skirtas kalboms ir oracijai. Kiti mano, kad šis įrenginys turi vietą abiejose šiose arenose. Norėdami padidinti asyndetono poveikį, kalbėtojai turi moduliuoti savo toną tarp kiekvienos frazės, kuri atkreipia dėmesį į žodžius. Tai leidžia kalbėtojui sukurti labai dramatišką efektą, kurį labai sunku sukurti naudojant standartinę sakinio struktūrą.
Nors asyndeton pašalina jungtukus, syndeton apima kelis arba papildomus jungtukus. Šios dvi literatūrinės priemonės gali būti laikomos priešingomis ir gali būti naudojamos kuriant labai skirtingus efektus. Syndeton sulėtina kalbą ir sukelia vidutinį, banguotą ritmą. Pavyzdžiui, frazė „Ji vaikšto, bėga ir plaukia“ yra sindetono pavyzdys. Jei šiam sakiniui būtų taikoma asyndetono sąvoka, jis būtų toks: „Ji vaikšto, bėga plaukia“.