Atidėtieji mokesčiai yra išlaidos, kurios yra įtrauktos į turtą, kol faktiškai bus gautos su sandoriu susijusios prekės ar paslaugos. Iš esmės atidėtas mokestis yra apskaitos strategija, naudojama apskaityti išlaidas, susijusias su išankstiniais mokėjimais, tikintis, kad tam tikru momentu ateityje bus gautas tam tikros rūšies produktas arba nauda. Šiuo požiūriu atidėtas mokestis veikia kaip atidėtųjų pajamų priešingybė, kuri apskaitos knygose yra įtraukta į įsipareigojimus tol, kol tiekėjas faktiškai nepateiks prekių ar paslaugų, susijusių su išankstiniu mokėjimu.
Atidėtas mokestis apima tam tikros rūšies neapmokėtų išlaidų išankstinį mokėjimą. Dažnas atidėto mokesčio pavyzdys yra tada, kai nuomos ar lizingo mokesčiai sumokami kelis mėnesius į priekį. Avanso davėjas sandorio sumą laiko turtu savo buhalterinėje apskaitoje tol, kol avansinis nuomos mokėjimas bus pritaikytas faktiniams apmokėjimo mėnesiams. Išnaudojus atidėtą mokestį, emitentas gali tinkamai įrašyti atidėtą mokestį kaip apmokėtą debetą arba įsipareigojimą.
Atidėtas mokestis yra emitento atidėtųjų pajamų, užregistruotų avansinio mokėjimo gavėjo, atitikmuo. Su atidėtomis pajamomis gavėjas mokėjimą įrašo kaip įsipareigojimą tol, kol produktai ar paslaugos bus faktiškai pateikti mokėjimo davėjui. Emitentas įrašo tą patį likutį kaip turtą savo knygose, kol gavėjas nepateiks atitinkamų prekių ar paslaugų. Toks apskaitos strategijų derinys padeda sinchronizuoti tiek pirkėjo, tiek pardavėjo buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo mokėjimo išdavimo iki žadėtų prekių ir paslaugų gavimo.
Avanso mokėjimas kaip atidėtas mokestis dažnai yra naudingas abiem šalims. Mokėjimo davėjas dažnai būna ramus, kai jau iš dalies arba visiškai sumokėjo už paslaugas, kurios bus suteiktos greitai. Tuo pačiu metu atidėto mokesčio gavėjas dažnai gali pasinaudoti ištekliais, kad padėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pirkėjui. Dėl to abi šalys gauna naudos iš sandorio ir galiausiai gauna naudos iš susitarimo.