Kas yra atitikties rizikos valdymas?

Atitikties rizikos valdymas dažnai sujungiamas kaip viena koncepcija. Tačiau iš tikrųjų atitiktis yra rizikos valdymo forma, kurios įmonė ar verslas laikosi savo veikloje. Paprastai atitikties rizikos valdymas yra susijęs su finansų ir bankininkystės sektoriumi, kurį griežtai reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

Veiksniai, kuriuos turi valdyti finansinių paslaugų įmonės, bankai ir net kitokio pobūdžio įmonės, yra kitos rizikos, kurią reikia valdyti. Šios rizikos apima darbuotojų kaitą, įmonės augimą, ekonomiką ir technologijas. Kiekvienas iš šių veiksnių gali kelti pavojų finansinių paslaugų įmonei, bankui ar kitokio pobūdžio verslui ir jos informacijai bei produktams.

Atitikties rizikos valdymas iš tikrųjų yra verslo priemonė. Atitiktis – tai verslo arba pramonės, kurioje įmonė veikia, taisyklių ir nuostatų laikymasis. Pavyzdžiui, auditoriai reguliariai ateina į finansinių paslaugų verslą ar banką, kad įsitikintų, jog jis veikia pagal taisykles ir nuostatas.

Paprastai atitikties rizikos valdymą galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas. Pirmoji kategorija – išorinės jėgos. Antroji – vidinės jėgos. Išoriniai veiksniai susideda iš tų, kurių įmonė nekontroliuoja. Tačiau vidinės jėgos yra tos, kurias įmonė kontroliuoja ir gali keisti, kad būtų užtikrintas atitikties rizikos valdymas.

Šio tipo rizikos valdymas reikalauja, kad atitikties vadovas pirmiausia įvertintų visas įmonės vidines rizikas. Tada vadovas turi įvertinti arba išvardyti būdus, kaip sumažinti šią riziką arba susidoroti su kiekviena rizika. Žinoma, šios rizikos valdymas turi laikytis įstatymų ir taisyklių, kurių organizacija turi laikytis viduje ir kaip konkrečios pramonės dalis.

Vienas geriausių būdų, kaip įmonės surado atitikties rizikos valdymą, yra atitikties programos sudarymas. Antra, šią programą pateikti raštu. Į atitikties programą reikėtų įtraukti naujų elementų, kai kyla problemų arba keičiasi įstatymai ir teisės aktai.

Rizikos valdytojas taip pat turės reguliariai peržiūrėti atitikties programą, kad nustatytų, ar reikalingi pakeitimai, papildymai ar ištrynimai. Kuriant ir valdant programą, pagrindinis programos dėmesys turėtų būti skiriamas tokiems dalykams kaip politika, procedūros ir didžiausios rizikos kontrolės priemonės. Atitikties programos taip pat turėtų būti kuo išsamesnės, kad visi organizacijos nariai tiksliai žinotų, kaip elgtis su verslu kylančiomis rizikomis ir situacijomis.