Versle, išlaikant pranašumą prieš konkurenciją, gali būti priimti sudėtingi sprendimai. Vienas iš tokių sprendimų – didmeninis įmonės darbuotojų skaičiaus mažinimas, eufemistiškai apibūdinamas kaip atleidimas. Pradine šio termino prasme atleidimas buvo laikomas laikinu, o kartais ir neapibrėžtu, darbuotojų atostogomis, kai sumažėjo įmonės produkto paklausa arba susidaro didelis perteklius. Šiais laikais atleidimas iš darbo dažnai tapatinamas su tokiu pat eufemistiniu terminu – darbuotojų mažinimas arba nutraukimas. Nedaug darbuotojų kada nors grįžta į darbą po šiuolaikinio atleidimo.
Atleidimas iš darbo gali įvykti dėl daugelio priežasčių. Kartais įmonė sužino, kad vis tiek gali patenkinti gamybos poreikius su mažesne darbo jėga. Jei identiškos kokybės gaminiui pagaminti reikia mažiau darbuotojų, įmonė sutaupo darbo sąnaudas. Įmonė gali nuspręsti palikti savo produktyviausius ar patyrusius darbuotojus dirbti ir atleisti likusią darbo jėgą. Ši atleidimo forma yra labiau paplitusi įmonėse, kuriose pelno marža yra ypač maža, o bet koks darbo sąnaudų sumažinimas reiškia didesnę galimybę išlikti rinkoje.
Kai kurie darbuotojai yra samdomi sezoniškai, kad patenkintų paklausą, tačiau dažnai atleidžiami iš darbo pasibaigus įtemptam sezonui. Lėtesniais laikotarpiais įmonė gali pasilikti komandą ir prireikus samdyti sezoninius darbuotojus, tačiau nėra neįprasta, kad įmonės kasmet laikinai samdo naujus įgulas. Laikinoji darbo jėga paprastai neturi teisės gauti tų pačių bedarbio pašalpų kaip ir įprasti darbuotojai, kurie buvo oficialiai atleisti.
Darbuotojai, kurie buvo atleisti iš darbo dėl bendro atleidimo, paprastai gali gauti bedarbio kompensaciją, nes jų darbas buvo nutrauktas dėl priežasčių, kurių jie negalėjo kontroliuoti. Nors po bendro atleidimo įmonės privalo mokėti į šiuos nedarbo fondus, šių darbuotojų nebuvimas įmonės darbo užmokesčio sąraše vis tiek reikšmingai sutaupo darbo sąnaudas. Atleisti darbuotojai gali laisvai ieškoti kitų įsidarbinimo galimybių, o įmonė nebeprivalo teikti kitų išmokų, tokių kaip sveikatos draudimas, atostogos ar priedai prie darbo rezultatų.
Atleidimas gali būti apibrėžiamas kaip laikinas konkrečios gamybos linijos tuščiosios eigos veikimas arba gali būti vertinamas kaip nuolatinis etatų mažinimas visuose padaliniuose. Kartais atleidimas iš darbo viename skyriuje turi neigiamą poveikį kitiems padaliniams, nes mažėja produkto paklausa arba įmonė perkelia darbą į kitą pasaulio vietą. Pavyzdžiui, atleidus iš darbo automobilių štampavimo gamykloje, gali sumažėti kito tiekėjo pagamintų dalių poreikis. Sumažėjus prekių poreikiui, kitoms įmonėms gali tekti atleisti tas detales gaminančius darbuotojus. Vienas bendras atleidimas vienoje įtakingoje pramonės šakoje gali sukurti domino efektą visose kitose pramonės šakose, kurios priklauso nuo jos tolesnės sėkmės.