Kas yra atmetimo terapija?

Atmetimo terapija yra savipagalbos veikla, kurios metu dalyviai patiria daugybę atmetimų, kad sumažintų savo nerimą. Tai remiasi sąvoka, žinoma kaip potvynis, kai pacientas nuolat susiduria su dirgikliu, sukeliančiu nerimą ir kančią. Laikui bėgant pakartotinis poveikis palaipsniui sumažina paciento jautrumą dirgikliui. Žaidimą sukūrė Jasonas Comely, kuris ieškojo metodo, kaip išspręsti savo nerimo sutrikimą, kai nusprendė patekti į sudėtingas socialines situacijas, kad sumažintų baimę dėl sąveikos.

Viena dažna atmetimo terapijos forma yra 30 dienų iššūkis. Iššūkyje žmonės turi būti atmesti bent kartą per dieną visas trisdešimt dienų. Tai reiškia, kad žmonės turėtų atsidurti tokioje situacijoje, kai jiems reikia ko nors paprašyti ir yra tikimybė, kad jie bus atmesti. Tokios situacijos gali būti įvairios: nuo skrajučių dalinimo metro stotelėje iki bendradarbio prašymo padėti įgyvendinti projektą.

Kaip ir kitos savipagalbos formos, atstūmimo terapija sukurta kaip savarankiška veikla. Dalyviai nedirba su terapeutu ar treneriu, nors jie gali arba gali aptarti atmetimo terapiją kaip dalį savo veiklos, jei dalyvauja konsultavimo ar instruktavimo sesijose. Žmonėms, kuriems sunku sugalvoti idėjas, galimos greitosios kortelės su veiklos pasiūlymais. Taip pat yra forumų, kuriuose žmonės keičiasi idėjomis, patarimais ir palaiko vieni kitus, kai baigia iššūkį arba ilgesnį atmetimo terapijos laikotarpį.

Socialinis atstūmimas yra labai dažna baimė, dėl kurios gali sumažėti pasitikėjimas ir socialinė sąveika. Žmonės, kurie bijo atstūmimo, gali stengtis išvengti situacijų, kuriose tai gali įvykti; tai gali reikšti, kad reikia mažiau rizikuoti, gyventi labiau izoliuotai ir retai prašyti žmonių. Atmetimo terapijoje žmonės yra priversti atsisakyti šių įpročių, kad pasiektų savo tikslą – būti atstumtiems bent kartą per dieną. Kai jie atmetami, jie gali juos apdoroti, kad patirtis būtų mažiau bauginanti ir jaudinanti.

Tie, kurie dalyvauja atmetimo terapijoje, gali patirti įvairių rezultatų, priklausomai nuo jų nerimo lygio ir įdėto darbo. Žmonėms, turintiems sudėtingą nerimą, gali būti naudinga apsilankyti pas terapeutą ir aptarti įveikos įgūdžius. Terapijos seansai taip pat gali padėti pacientams apdoroti specifines sąveikas ir padėti valdyti kitus jausmus, pavyzdžiui, depresiją, kurie gali kilti siekiant socialinio atstūmimo.