Random Access Memory (RAM) arba atmintis yra terminas, naudojamas identifikuoti kompiuterio vidines duomenų saugojimo sritis. Duomenys saugomi atminties lustuose arba vidinėse kompiuterio atminties kamerose, arba išoriniuose įrenginiuose, pvz., standžiuosiuose diskuose ar duomenų atmintinėse. Atminties klaida atsiranda, kai kas nors sugenda pačiame atminties luste arba kažkas sutrikdo luste esančių duomenų interpretaciją.
Atmintis susideda iš bitų, kurių reikšmė yra nulis arba viena. Skaitmeninė sistema kompiuteryje moka interpretuoti vertybes ir paversti jas žmonėms skaitoma informacija. Kai įvyksta verčių klaida, kompiuteris arba atkuria vertę viduje, ištaisydamas problemą, arba nuskaito ją neteisingai, todėl atsiranda klaida. Klaida gali pasireikšti kaip klaidos pranešimas arba kompiuterio gedimas.
Visuose elektroniniuose saugojimo įrenginiuose gali atsirasti atminties klaidų. Jei viduje kažkas atsitiks, kad pakeistų informaciją iš formos, kuri buvo naudojama, kai duomenys buvo iš pradžių saugomi atmintyje, gali įvykti klaida. Pavyzdžiui, jei kompiuteris yra veikiamas per daug radioaktyvumo, dulkių ar nešvarumų, vidinės sistemos gali būti sugadintos, o tai savo ruožtu sukelia klaidų.
Atminties klaida gali būti įvairių formų. Pakartojama arba sunki klaida yra klaida, pranešanti kompiuterio vartotojui, kad sugedo aparatinės įrangos dalis, todėl kompiuteriui sunku nuskaityti duomenis. Atsilaisvinę vidiniai lustai, pagrindinės plokštės defektai arba atsilaisvinę atminties moduliai yra dažnos sunkių klaidų priežastys, kurias kompiuterių technikai gali lengvai diagnozuoti. Tokio tipo klaidos kartosis tol, kol bus rastas ir pašalintas problemos šaltinis.
Minkštąsias arba trumpalaikes klaidas sunkiau diagnozuoti, nes jos kyla dėl skaitomų duomenų vidinės kalbos problemos. Jei klaida neištaisoma prieš išvedimą, pateikiamas atminties klaidos pranešimas. Statinis smūgis, radioaktyvumas, prastos kokybės vidinė aparatūra arba neteisingi nustatymai yra dažnos minkštųjų klaidų priežastys. Šias klaidas sunku aptikti ir dažnai jos laikomos paprasčiausiais arba atsitiktiniais gedimais.
Atminties klaida gali atsirasti bet kurioje kompiuterio sistemoje. Klaida ir jos žala gali būti nuo lengvos ir pataisomos iki žalingos ir negrįžtamos. Jei kompiuterio ekrano spalva pasikeičia be raginimo, tai gali būti dėl nedidelės vidinės atminties klaidos, kuri tikriausiai neturi jokios įtakos vartotojo galimybei toliau naudotis kompiuteriu. Kita vertus, jei vykdomas kompiuterio standžiojo disko defragmentavimas ir klaida rodo, kad failai sugadinti, tai yra daug ekstremalesnė atminties klaida, kuri neleis kompiuteriui veikti taip, kaip turėtų.
Daugelis atminties problemų kyla dėl prastos kokybės dalių ir prastai suprojektuotų vidinių sistemų. Mažai tikėtina, kad atminties klaidų priežastis yra vartotojas, o vidinės sistemos problema. Geriausia prevencija yra įsigyti kokybiškas sistemas su iš anksto įdiegta programine įranga, skirta atminties klaidoms aptikti ir taisyti. Atminties aptikimo ar taisymo protokolus galima įsigyti ir įdiegti į kompiuterį nuo žalos dėl atminties klaidų.