Kompiuteriams reikia atminties duomenims saugoti ir naudoti, pavyzdžiui, grafiniam apdorojimui ar paprastų dokumentų įkėlimui. Nors laisvosios kreipties atminties (RAM) lustai gali sakyti, kad jie siūlo tam tikrą atminties kiekį, pvz., 10 gigabaitų (GB), ši suma rodo didžiausią atminties kiekį, kurį gali generuoti RAM lustas. Svarbiau yra atminties pralaidumas arba atminties kiekis, kurį galima naudoti failams per sekundę. Kai kompiuteris sensta, neatsižvelgiant į tai, kiek RAM lustų yra įdiegta, atminties pralaidumas mažės. Taip yra todėl, kad dalis pralaidumo lygties yra laikrodžio greitis, kuris lėtėja kompiuteriui senstant.
Kai kas nors perka RAM lustą, RAM parodys, kad turi tam tikrą atminties kiekį, pvz., 10 GB. Šis matavimas nėra visiškai tikslus; tai reiškia, kad lusto didžiausias atminties pralaidumas yra 10 GB, tačiau paprastai jis bus mažesnis. Taip yra todėl, kad RAM dydis kartu su procesoriaus greičiu yra tik dalis pralaidumo lygties.
Procesoriaus greitis reiškia centrinį procesorių (CPU) ir jo turimą galią. CPU greitis, dar žinomas kaip laikrodžio greitis, matuojamas hercų reikšmėmis, pvz., megahercais (MHz) arba gigahercais (GHz). Didesnis laikrodžio greitis reiškia, kad kompiuteris gali pasiekti didesnį pralaidumą. Tai vertė, kuri kompiuteriui senstant nuolat mažės.
Norint gauti tikrąjį atminties pralaidumą, reikia naudoti formulę. Ši formulė apima RAM lusto dydžio baitais padauginimą iš esamo apdorojimo greičio. Jei yra papildomų sąsajų ar lustų, pavyzdžiui, du RAM lustai, šis skaičius taip pat pridedamas prie formulės. Taip dauguma techninės įrangos įmonių pasiekia paskelbtą RAM dydį.
Atminties pralaidumas yra būtinas norint pasiekti ir naudoti duomenis. Sumažėjus pralaidumui, kompiuteriui bus sunku apdoroti ar įkelti dokumentus. Tai reiškia, kad prireiks daug laiko, kol kompiuteris galės dirbti su failais. Daugelis vartotojų perka naujus didesnius RAM lustus, kad išspręstų šią problemą, tačiau norint, kad kompiuteris veiktų efektyviau, reikia pakeisti ir RAM, ir procesorių.
Atminties pralaidumo pablogėjimo priežastys yra įvairios. Viena iš priežasčių yra ta, kad CPU dažnai susidaro mažos dulkių dalelės, kurios trukdo apdorojimui. Kita priežastis yra ta, kad naujoms programoms dažnai reikia daugiau energijos, o šis nuolatinis papildomos energijos poreikis pradeda perdegti procesorių, sumažindamas jo bendruosius apdorojimo pajėgumus. Foninis apdorojimas arba virusai, kurie užima atmintį užkulisiuose, taip pat atima procesoriaus galią ir praranda pralaidumą.