Tarpo praradimas yra šviesolaidžio reiškinys, kai signalas sutrinka dėl tarpo tarp kabelių, kurie turėtų būti sulygiuoti vienas su kitu. Tai gali būti problemų, susijusių su technikų klojimo kabeliais, rezultatas, o kai kuriais atvejais ji gali būti sąmoningai sukelta naudojant slopintuvo įtaisą. Neplanuotas spragų praradimas gali būti problema šviesolaidinėse sistemose, kuri gali trukdyti sklandžiam duomenų perdavimui, todėl technikai turi sugebėti jį greitai nustatyti ir ištaisyti.
Šio tipo kabeliai priklauso nuo matomo signalo naudojimo informacijai perduoti. Toje vietoje, kur susijungia du laidai, jie turi būti kruopščiai sulygiuoti vienas su kitu, kad signalas galėtų laisvai judėti tarp kabelių. Jei jie nėra tinkamai sulygiuoti, gali atsirasti tarpas. Šviesa plinta, kai išeina iš vieno kabelio, išsklaidydama, kad atsitrenktų į gretimo kabelio apvalkalą, o ne nukreiptų į šviesolaidinius laidus viduje. Dėl to dalis signalo prarandama.
Kai tai netyčia, tai gali būti netinkamos kabelių padėties rezultatas, pvz., problemų, tokių kaip kampinio poslinkio praradimas, kai kabeliai nesulygiuoja tinkamu kampu. Kai tarp dviejų kabelių įrengiamas atenuatorius, atsiranda tarpo praradimas. Tai gali būti naudojama galios skirtumams valdyti, kai didelės galios signalas gali trukdyti linijai. Jis taip pat gali būti naudojamas imituoti tarpų nykimą laukinėje gamtoje, kad būtų naudinga technikams, atliekantiems bandymus ir montavimo darbus.
Tarpo praradimo modeliavimas laboratorijoje gali suteikti svarbios informacijos apie kabelio veikimą nepalankiomis sąlygomis. Tai taip pat gali padėti suprasti, kaip atrodo duomenų praradimas, kai kyla problemų. Tai gali būti naudinga atliekant diagnostines procedūras, siekiant nustatyti klaidingo signalo priežastį. Jis taip pat gali būti naudojamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, siekiant sukurti kabelius, kurie bus mažiau jautrūs tarpo praradimui, su didesniu leistinų nuokrypių diapazonu, kad būtų išvengta problemų, susijusių su lauko sąlygomis.
Imituodami tarpo praradimą laboratorijoje, technikai gali kruopščiai sukalibruoti savo slopintuvus, kad galėtų kontroliuoti sąlygas. Jie gali ištirti, kas nutinka naudojant skirtingus nustatymus, taip pat pakoreguoti linijos padėtį, kad surinktų kuo daugiau duomenų apie duomenų praradimą. Taip pat galima išmatuoti, kaip šviesa elgiasi bandant kirsti tarpą.