Įsipareigojimų suderinimas – tai investavimo būdas, kai investuotojai ir įmonės tinkamai valdo savo trumpalaikį turtą, kad įsitikintų, jog būsimi įsipareigojimai bus padengti. Paprasčiau tariant, įmonė nuolat bando „sulyginti“ savo sutikimo vertę su būsimų išlaidų sąnaudomis, kad būtų išvengta bet kokių finansinių nesėkmių. Šį metodą taiko daugelis korporacijų ir draudimo bendrovių, kurios reguliariai tikisi būsimų pinigų srautų, pvz., mėnesinių pensijų išėjusiems į pensiją darbuotojams ir išmokų, kai miršta draudėjas. Įsipareigojimų suderinimas taip pat padeda sumažinti bankroto ir likvidavimo riziką, jei įmonė turi išleisti didesnę sumą, nei tikėtasi.
Išskirtinė įsipareigojimų derinimo savybė yra ta, kad pirmiausia atsižvelgiama į ateities elementą, ypač kai kalbama apie įsipareigojimus, kurie dažnai būna išlaidų forma. Tokiu būdu taip pat suveikia abu numatymo ir pasiruošimo aspektai: prognozavimas ta prasme, kad įmonė žinotų, kad ateityje bus suplanuotų išlaidų. Kita vertus, pasiruošimas reiškia, kad įmonė žino, kad gali susidurti su netikėtomis problemomis. Todėl labai svarbu turėti pakankamai turto. Palyginimui, daugelio investavimo strategijų rūpestis pirmiausia yra pelno ir grąžos augimas, nepaisant įsipareigojimų.
Suderinant įsipareigojimus, svarbu, kad įmonė nustatytų savo turto faktinį terminą. Terminas „faktinis terminas“ paprastai reiškia laiką, kai šaliai, prisidėjusiai prie įmonės turto, gali tekti susigrąžinti savo lėšas, dažnai su palūkanomis. Tai gali būti taikoma investuotojui, kuris įsigijo obligacijų pradiniam kapitalui sukurti, arba pensininkui, kuris reguliariai mokėjo įmokas pagal išėjimo į pensiją planą. Faktinio termino įvertinimas padeda įmonei sukurti planus toliau didinti trumpalaikį turtą. Paprastai kuo ilgesnis intervalas tarp turto įsigijimo ir faktinio išpirkimo termino, tuo geriau, nes tai suteikia įmonei pakankamai laiko padidinti savo turto vertę.
Naudingas ir populiarus programavimo įrankis, kai reikia suderinti atsakomybę, yra Monte Karlo modeliavimas. Programa gali būti naudojama įmonės vertei įvertinti pagal jos turtą ir tam tikriems projektams sukurti geriausius ir blogiausius scenarijus. Taigi įmonė gali galvoti apie skirtingus nenumatytų atvejų planus, jei kas nors nutiktų ne taip. Įsipareigojimų suderinimas ir Monte Karlo modeliavimas yra naudingi ne tik įmonėms, bet ir individualiems investuotojams bei draudimo polisų turėtojams, norintiems įvertinti, kada pagaliau galės susigrąžinti investuotus pinigus ir pasipelnyti iš jų.