Atsargų skaičiavimas yra procesas, kurio metu fiziškai suskaičiuojama kiekviena tam tikroje atsargoje rasta prekė. Skaičiai dažniausiai naudojami su visų tipų atsargomis bet kokio tipo verslo aplinkoje. Atsargų skaičiavimo tikslas – užtikrinti, kad visi atsargų įrašai būtų tikslūs. Jei fizinis skaičius ir įrašai nesutampa, tiems skirtumams suderinti turi būti taikomos procedūros, atitinkančios įmonės politiką ir visus taikomus įstatymus ar reglamentus.
Viena iš plačiausiai naudojamų atsargų skaičiavimo formų yra žinoma kaip ciklo skaičiavimas. Gamybos įmonės, tokios kaip tekstilės korporacijos ar elektronikos gamintojai, paprastai turi didžiules žaliavų, gatavų prekių, dalių ir reikmenų atsargas, kurios laikomos po ranka, kad gamybos mašinos veiktų. Naudojant kiekvieną iš šių atsargų, ciklo skaičiavimo metodas leidžia fiziškai suskaičiuoti atsargų dalį kiekvieną mėnesį ar metų ketvirtį. Tai leidžia laipsniškai suderinti fizines atsargas ištisus metus ir padeda sumažinti derinimo procesą, kai atliekamas visas metinis fizinių atsargų skaičiavimas.
Daugelyje gamybos įmonių mašinų dalys ir reikmenys laikomi vietoje ir yra suskirstyti į vadinamuosius medžiagų kodus. Kodai dažnai yra suskirstyti taip, kad jie būtų susiję su konkrečiu gamybos įmonės padaliniu ir mašinų, naudojančių tuos komponentus ar reikmenis, tipu. Paskutinė kiekvieno komponento kodo dalis paprastai yra susijusi su dalies gamintojo priskirtu dalies numeriu. Atliekant ciklo skaičiavimą, pasirenkamas tam tikras medžiagų kodų skaičius ir kiekviena prekė fiziškai suskaičiuojama. Kai fizinis skaičius yra didesnis arba mažesnis už inventoriaus sąraše nurodytą skaičių, įrašoma pastaba ir sąrašas galiausiai suderinamas su tikruoju skaičiumi, po to, kai pateikiami atitinkami dokumentai dėl neatitikimo.
Atsargų skaičiavimas yra būtinas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, skaičiavimas užkerta kelią situacijoms, kai vienai ar kelioms mašinoms reikia pakeisti dalių, o tų dalių nėra fizinėje inventoriuje. Dėl to gamybos procesas atidedamas trumpesniam laikui, o gamybos lygius galima pasiekti lengviau. Tuo pačiu metu, išlaikant tikslų skaičiavimą, sumažėja tikimybė, kad atsargos bus didesnės nei būtina, ir dėl tų didesnių atsargų susidarys didesnė mokesčių našta.