Atsitiktinis pasivaikščiojimas yra finansinė teorija, susijusi su buvusių ar dabartinių akcijų kainų ar net ištisų rinkų svyravimų poveikiu būsimiems judėjimams. Iš esmės ši teorija teigia, kad nepaisant to, kas galėjo vykti anksčiau arba vyksta šiuo metu, tie judesiai negali būti naudojami kaip priemonė nustatyti, kas nutiks ateityje. Vietoj to, rinka yra vertinama kaip nenuspėjama arba atsitiktinė, todėl neįmanoma bandyti neatsilikti nuo esamų aplinkybių neprisiimant didesnės rizikos. Šios teorijos šalininkai linkę propaguoti reaktyvų požiūrį į rinkos tendencijas, kai investuotojai seka tai, kas vyksta šiuo metu, kursą keičia tik rinkai keičiant kursą.
Atsitiktinio ėjimo teorija sulaukė didelio dėmesio 1973 m., kai ši koncepcija buvo pristatyta Burono Malkielio darbe „Atsitiktinis pasivaikščiojimas po Volstrytą. Daugelis finansų pasaulio žmonių šio termino kilmę sieja su 1964 m., kai buvo išleistas profesoriaus Paulo Cootnerio „Atsitiktinis akcijų rinkos kainų pobūdis“. Bėgant metams teorija susilaukė nemažai šalininkų, kurie mano, kad teorija dera su efektyvios rinkos hipotezės samprata.
Nors atsitiktinio pasivaikščiojimo investicijų rinkose koncepciją daugelis investicinės bendruomenės laiko pagrįstu požiūriu, ji nėra be kritikų. Tie, kurie nepritaria teorijai, mano, kad galima tiksliai įvertinti praeities judėjimus, taip pat dabartines tendencijas ir naudoti šiuos duomenis, kad nustatytų, kokius posūkius akcijos ar rinka atliks ateityje. Darant prielaidą, kad šios prognozės yra pagrįstos faktais, susijusiais su ankstesniais rezultatais, ir yra tiksliai interpretuojamos, šie kritikai mano, kad įmanoma bėgti priekyje tendencijos ir vykdyti pavedimus, leidžiančius pranokti rinką. Tai atliekama kruopščiai parengiant strategiją, kad pardavimas ir pirkimas būtų vykdomi konkrečiu momentu, atsižvelgiant į tai, kur kiekvienu iš šių taškų numatoma rinka.
Tiems, kuriems atsitiktinis pasivaikščiojimas yra praktiškas požiūris į investavimą, pagrindinis dėmesys skiriamas atsitiktiniam ir dažnai nenuspėjamam keliui, kuriuo gali nueiti akcijų kainos. Teorija teigia, kad yra tiek pat tikimybė, kad kainos judės kryptimi, labai skirtinga nuo konkretaus istorinio taško, kiek yra, kad jos veiks panašiai. Būtent ši atsitiktinė galimybė sudaro pagrindą idėjai sekti, o ne bėgti į priekį rinkoje ir vykdyti pavedimus tik tada, kai prasideda rinkos poslinkiai, o ne bandyti iš anksto numatyti tuos pokyčius.