Terminas „atsparumas maliarijai“ gali būti vartojamas dviem skirtingoms sąvokoms, abiem susijusioms su maliarija. Pirmasis yra natūralus atsparumas parazitams, sukeliantiems maliariją, pastebėtas kai kuriose žmonių populiacijose. Antrasis – Plasmodium parazitų, maliarijos sukėlėjų, atsparumo vaistams išsivystymas, todėl maliariją sunku gydyti, nes paprastai veiksmingi vaistai tampa nenaudingi. Abi sąvokos labai domina medicinos tyrėjus ir mokslininkus, taip pat genetikus.
Žmonių populiacijų atsparumas maliarijai yra labai įdomus pavyzdys, kaip žmogaus genomą gali paveikti natūralios aplinkos pokyčiai. Žmonių populiacijoms pradėjus užsiimti žemės ūkiu, keičiant kraštovaizdį, kad būtų sukurtos svetingos sąlygos anophelių uodams, nešiojantiems maliariją, atsirado genetinių savybių, kurios suteikė tam tikrą atsparumą maliarijos infekcijai. Šių savybių atranka pradėjo vykti, nes žmonės, turintys šių požymių, išgyveno nuo maliarijos infekcijų, o žmonės be jų – ne.
Naudodami DNR analizę, mokslininkai sugebėjo tiksliai nustatyti erą, kai žmonių populiacijose pradėjo atsirasti atsparumas maliarijai. Jį taip pat galima atsekti konkrečiuose regionuose, o tai rodo, kad atsparumas išsivystė būtent „maliarijos juostoje“, o ne spontaniškai. Tačiau atsparumas maliarijai kainavo. Evoliuciniai bruožai, suteikę atsparumą, taip pat gali būti mirtini, kaip matyti esant tokioms sąlygoms kaip talasemijos anemija ir pjautuvinių ląstelių anemija. Nors šie bruožai riboja Plasmodium veiklą organizme ir sukuria atsparumą maliarijai, jei žmonės paveldi netinkamą savybių derinį, jie gali patirti kraujo sutrikimų.
Plasmodium populiacijose atsparumas vaistams nuo maliarijos yra pasaulinė problema. Kaip ir kiti mikroorganizmai, šie parazitai puikiai prisitaiko, todėl gali prisitaikyti prie sąlygų pokyčių ir pasinaudoti naujomis ekologinėmis nišomis. Kai organizmai yra veikiami vaistų nuo maliarijos, kai kurie neišvengiamai turi tam tikrą natūralų atsparumą, leidžiantį jiems išgyventi, o ilgainiui atsparūs organizmai veisiasi su kitais atspariais organizmais, sukurdami palikuonis, turinčius didesnį atsparumą.
Atsparumas vaistams nuo maliarijos kelia susirūpinimą farmacijos įmonėms ir pagalbos organizacijoms, dirbančioms regionuose, kur maliarija yra plačiai paplitusi. Būtina sukurti naujas vaistų, skirtų maliarijai gydyti, klases, siekiant neatsilikti nuo evoliucijos su vaistais, kurie gali būti nukreipti į organizmus, kurie toleruoja įprastų klasių antimaliarija. Dalis problemos yra ta, kad moksliniai tyrimai yra labai brangūs, o kai kurios farmacijos įmonės nelinkusios į juos įsitraukti, nes atsiperka už vaistus nuo maliarijos paprastai yra mažesnė nei už vaistus, kurie gali būti parduodami išsivysčiusiame pasaulyje.