Kas yra atspindintis klausymas?

Refleksinis klausymasis, dar žinomas kaip aktyvus klausymasis, yra komunikacijos technika, kurios metu klausytojai susikoncentruoja į tai, ką kalba kalbėtojai, ir užtikrina, kad girdi ir supranta. Galutinis reflektyvaus klausymo tikslas yra, kad kalbėtojai žinotų, kad žmonės, su kuriais jie kalba, supranta ir įsijaučia į tai, ką jie sako. Tokiu būdu kalbėtojai labiau nei įprastuose pokalbiuose skatinami visapusiškiau reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir galiausiai sugalvoti savo problemų sprendimą ar sprendimą.

Šis bendravimo būdas yra naudingas įvairiose situacijose ir yra skirtas patvirtinti kalbėtoją kaip asmenybę, taip pat parodyti, kad jis priima mintis ir jausmus. Tai gali būti naudinga terapeutams ir konsultantams, kai jų klientai tyrinėja savo jausmus ir problemas bei sugalvoja jų sprendimus. Šio tipo klausymas taip pat gali būti naudojamas profesinėje aplinkoje tarp kolegų ir tarp vadovų bei jų pavaldinių. Sutuoktiniai, kiti intymius santykius palaikantys asmenys ir draugai taip pat gali panaudoti reflektyvų klausymąsi, kad pagerintų savo santykius gerindami bendravimą.

Norėdami naudoti atspindintį klausymąsi, klausytojai turėtų naudoti tiesioginį akių kontaktą ir atvirą kūno kalbą, klausydami kalbėtojų ir atkreipdami dėmesį į jų verbalinius ir neverbalinius signalus. Aktyvaus klausymo esmė yra susikoncentruoti į tai, ką kalba kalbėtojai ir ko jiems reikia, todėl klausytojai turėtų vengti pagundos kritikuoti, patarti ar paaiškinti, ką galvoja ir jaučia. Vietoj to, kalbėtojams kalbant, klausytojai turėtų naudoti tokius metodus kaip perfrazuoti tai, ką jie manė girdėję – „Atrodo, tarsi sakytumėte, kad esate nusivylęs savo viršininku ir tuo, ko ji iš jūsų reikalauja“. Jie taip pat gali užduoti aiškinamuosius klausimus, jei nelabai supranta: „Ką tiksliai turi omenyje sakydamas, kad jauti jam užuojautą? Klausytojai taip pat gali užduoti tiriamuosius klausimus, kurie paskatins kalbėtojus verbalizuoti sprendimus ir prisiimti atsakomybę – „Ką galvojate daryti, kad išspręstumėte savo konfliktą?

Klausytojai dažnai naudoja komunikacijos būdus, kurie prieštarauja tokiam klausymosi tipui, o tai gali duoti priešingų rezultatų ir iš tikrųjų padidinti kalbėtojo nusivylimo ir nesuprasto jausmo jausmą. Vertinimas, dėmesio nekreipimas į tai, kas sakoma, kalbėtojų jausmų sumažinimas, nepageidaujamų patarimų teikimas ir klausytojai, netinkamu metu aiškinantys mintis ir jausmus – visa tai yra bendravimo, prieštaraujančio reflektyvaus klausymosi tikslams, pavyzdžiai. Jei įvyko tikras reflektyvus klausymas, kalbėtojai turėtų jaustis patvirtinti ir kad klausytojai išgirdo ir apgalvotai apmąstė tai, ką pasakė ir jautė.