Atviroji architektūra, susijusi su kompiuterių programavimu, reiškia aparatinės įrangos sistemą, tinklą ar net programinę įrangą, kurią vartotojai gali išplėsti, kad suteiktų naujų ar išplėstų funkcijų. Kalbant apie programinę įrangą, atvira architektūra reiškia, kad nors programa veikia pati, yra visas programos šaltinio kodas arba kūrimo rinkinys, todėl vartotojai gali perrašyti programinės įrangos dalis arba kurti papildinius ir plėtinius, kad programa, skirta naujoms užduotims atlikti. Kompiuteris ar kita aparatinės įrangos sistema, kuri naudoja atvirą architektūrą, paprastai yra sukonstruota taip, kad vartotojai galėtų keisti, pašalinti arba atnaujinti sistemos komponentus. Tai taip pat leidžia vartotojams pridėti papildomos aparatinės įrangos arba modifikuoti sistemos elementus, kad padidėtų mašinos pajėgumas arba supaprastintų ją atliekant vieną užduotį. Sistema arba programinės įrangos dalis, kuri yra nustatyta ir kurios negalima modifikuoti, vadinama naudojant uždarą architektūrą, bet taip pat gali būti vadinama patentuota sistema.
Viena iš atviros architektūros naudojimo ypatybių yra ta, kad galutinio vartotojo gaunama sistema ar programinė įranga gali būti labiau vertinama kaip bendra priemonė. Pasikeitus vartotojo ar įmonės poreikiams, aparatinę ar programinę įrangą galima pakeisti taip, kad ji išliktų aktuali, nereikia visiškai pašalinti visos jau esančios sistemos. Priklausomai nuo sistemos tipo, pvz., tinklo ar operacinės sistemos, gali būti įmanoma visiškai pakeisti pagrindinį veikimą, kad būtų galima prisitaikyti prie besivystančių technologijų ar naujų verslo paradigmų. Tai gali būti ypač svarbu kompiuteriams ir tinklo aparatinei įrangai, kur komponentai gali būti reguliariai atnaujinami tobulėjant technologijoms, nesunaikinant esamos sistemos, kuri jau buvo įdiegta.
Atviros architektūros koncepcija atsirado kuriant sistemas, kurios buvo visiškai uždaros. Ankstyviausiose sistemose nebuvo galimybės atnaujinti komponentų, o programinė įranga neturėjo mechanizmo plėtiniams. Šios patentuotos sistemos buvo naudojamos ribotai ir, didėjant pažangos tempui, paseno vis greičiau.
Nors kompiuterių pramonėje vis dar plačiai naudojamos tinkamos sistemos, daugelis šių sistemų siūlo galimybę atnaujinti arba išplėsti pagrindines funkcijas. Skirtingai nuo atviros architektūros sistemos, kurioje keli pardavėjai gali teikti skirtingus ir konkurencingus atnaujinimus, patentuotus naujinimus paprastai galima įsigyti tik per sistemos gamintoją ir gali kainuoti didelę prieigos kainą. Vieno gamintojo, kaip visų sistemos dalių, papildinių ir atnaujinimų šaltinio, pasikliovimas yra viena iš priežasčių, kodėl didelės apimties programose atvira architektūra teikiama pirmenybė, o ne patentuotos sistemos.