Augalų daugintojas – augalų dauginimuisi vadovaujantis asmuo, kuris gali būti namų sodininkas arba specialistas, dirbantis augalų medelyne ar šiltnamyje. Paprasčiausias augalų dauginimo būdas yra lytinis dauginimasis, sėjant jų sėklas ar sporas. Tačiau dauguma augalų daugintojų linkę daugiau dėmesio skirti nelytiniam dauginimosi metodams, skirtiems augalų populiacijų dauginimui. Nelytinį augalų dauginimąsi galima pasiekti įvairiais būdais, o augalo daugintojui tenka nuspręsti, kuris metodas yra tinkamiausias kuriai augalų rūšiai. Kai kurie dažniausiai naudojami nelytinio augalų dauginimosi būdai yra stiebo, šaknų ar lapų atpjovimas, augalų saugojimo organų, tokių kaip svogūnėliai ar gumbai, naudojimas ir sluoksniavimas oru arba žeme.
Pjovimas, taip pat vadinamas klonavimu arba smogimu, apima nedidelį motininio augalo gabalėlį pašalinimą, o tada leidimą auginiui įsišaknyti ir augti kaip naujas, atskiras augalas. Stiebų auginiai dažniausiai imami iš sumedėjusių krūmų ir medžių. Spygliuočių stiebo pjūvis imamas iš dar žalios ir dar nevisiškai sukietėjusios šakos, o kietmedžio stiebo pjūvis – nuo visiškai išsivysčiusios šakos. Augalų daugintojas paprastai paima žolinių augalų, pavyzdžiui, lapinių kambarinių augalų, lapų atkarpas, pašalindamas lapą su nepažeistu stiebu ir leisdamas lapui išdygti naujam augalui. Auginiai, paimti iš šaknų, dažniausiai gaunami iš ramybės fazės augalų.
Augalų daugintuvas gali naudoti augalų saugojimo organus, kurie kaupia augalui vandenį arba energiją, pavyzdžiui, svogūnėlius, šakniastiebius, gumbasvogūnius ar gumbus. Šis dauginimo būdas veikia tik su augalais, kurie turi šiuos saugojimo organus. Svogūnėlių atveju iš pirminės lemputės paimami maži gabalėliai, vadinami svogūnėliais. Tada šie svogūnėliai sodinami į dirvą ir jiems leidžiama augti dvejus ar trejus metus.
Kitas būdas, kurį augalų daugintuvas gali naudoti augalų populiacijoms dauginti, yra žinomas kaip sluoksniavimas. Žemės sluoksniavimas dažniausiai naudojamas sumedėjusiems augalams ar vynmedžiams, kai šaka, vynmedis ar išsikišusi šaknis sulenkiama taip, kad ji liestųsi su žeme. Šaka pasodinama į žemę, kur įsišaknija ir pradeda naują gyvenimą kaip atskiras augalas. Oro sluoksniavimas puikiai tinka su dekoratyviniais sumedėjusiais augalais, tokiais kaip bugienis, rožės ar gardenijos. Tai apima viršutinės šakos pjūvį, kad būtų skatinamas šaknų augimas, sužalotos augalo dalies atskyrimas nuo motininio augalo naudojant tokias medžiagas kaip samanos ir plastikinė plėvelė, o po to nupjaunamas naujas augalas, kurio šaknų sistemoje nėra pirminio augalo.