Augaliniai fermentai – medžiagos, padedančios organizmui tinkamai virškinti maistą ir pasisavinti maistines medžiagas. Jie yra atsakingi už bendrą organizmo gerovę ir yra žaliuose maisto produktuose, kurie nebuvo veikiami aukštesnėje nei 118 laipsnių Farenheito (48 laipsnių Celsijaus) temperatūroje. Didelis karštis sunaikina trimatę augalo fermento formą ir daro jį nenaudingu organizme. Todėl, jei įmanoma, maistas turėtų būti vartojamas neapdorotas, kad iš dietos būtų gaunamas didžiausias jų kiekis. Fermentų papildai yra tiek iš augalinių, tiek iš gyvūninių šaltinių.
Dėl fermentų trūkumo gali susilpnėti imuninė sistema, o tai savo ruožtu gali sukelti daugybę ligų. Augalų fermentai ir virškinimas yra labai glaudžiai susiję, nes fermentai reikalingi visam maistui skaidyti, kad organizmas galėtų pasisavinti maistines medžiagas. Dėl to organai ir visi organizme vykstantys procesai priklauso nuo fermentų buvimo.
Iš esmės yra keturios augalų fermentų grupės, ir kiekviena iš jų yra atsakinga už tam tikros rūšies maistinių medžiagų skaidymą. Proteazė yra atsakinga už baltymų skaidymą, amilazė skaido cukrų, lipazė veikia riebalus, o celiuliazė padeda skaidyti angliavandenius. Paprastai visuose visaverčiuose maisto produktuose yra būtinų fermentų, kad organizmas galėtų tinkamai virškinti tą konkretų maistą.
Geriausias būdas gauti augalinių fermentų yra iš žalių vaisių, daržovių ir augalinių fermentų papildų. Augaliniai papildai dažniausiai gaunami iš grybų šaltinių, tačiau jų galima gauti ir iš kitų šaltinių. Teigiama, kad jie yra veiksmingesni už gyvūninės kilmės papildus, nes gali veikti tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje. Be to, organizmas gali gaminti savo fermentus iš aminorūgščių grandinių, taip pat žinomų kaip polipeptidai.
Kalbant apie augalų fermentus, palyginti su žmogaus fermentais, augalų fermentai atrodo geresnis pasirinkimas. Taip yra todėl, kad augalų fermentai gali veikti tiek rūgštinėje skrandžio aplinkoje, tiek šarmingesnėje plonosios žarnos aplinkoje. Žmogaus fermentai gali veikti tik plonojoje žarnoje. Todėl augaliniai fermentai gali daug greičiau pradėti virškinimo procesą, pagreitindami virškinimo procesą. Kitas šių dviejų fermentų skirtumas yra tas, kad augaliniai fermentai gali padėti organizmui pasisavinti maistines medžiagas esant silpnai virškinimo sistemai, ko žmogaus fermentai daugeliu atvejų nepajėgia.