Augimo šuolis yra vaikystės laikotarpis, kuriam būdingas fizinio ir pažinimo vystymosi pliūpsnis. Kūdikiams šie spurtai kartais vadinami „dažnumo dienomis“. Paskutinis augimo šuolis įvyksta brendimo metu ir gali trukti keletą metų, kai žmogus iš vaiko vystosi į jaunuolį.
Augimo spurto metu reikia daugiau maistinių medžiagų nei įprastai. Žmogus dažnai būna alkanas nei įprastai, taip pat gali būti fiziškai pavargęs, nes vystymuisi reikia daug energijos. Kartais atsiranda ir asmenybės pokyčių, pavyzdžiui, kūdikių nervingumas ar paauglių temperamentingos nuotaikos. Gali būti pasiekti fizinio ir (arba) pažinimo vystymosi etapai, pavyzdžiui, kai kūdikis pradeda šliaužioti po spurto.
Kūdikis, kuriam būdingas augimo šuolis, norės maitinti dažnai ir gali būti neramus ar nervingas. Taip pat neretai kūdikis miega daugiau nei įprastai. Augimo laikotarpiu kūdikis gali augti fiziškai, bet taip pat gali patirti pažintinį vystymąsi, kai vystosi smegenys. Augimo šuolius gali lydėti naujų jungčių smegenyse užmezgimas, dėl kurio gali padidėti judrumas, geriau suprasti sąvokas ir kiti įvykiai, susiję su pažinimo raida.
Paaugliai ir jauni suaugusieji patiria augimo šuolius, nes brendimo metu išsiskiria hormonai. Šie hormonai prisideda prie antrinių lytinių požymių vystymosi, taip pat padidina ūgį, sunkesnę kaulų masę ir kitas fizines savybes. Tuo pačiu metu vystosi ir smegenys. Paauglių augimo spurto metu svarbu užtikrinti, kad paaugliai turėtų tinkamą ir subalansuotą mitybą. Paaugliams taip pat gali būti naudinga žinoti, kad nors jie gali jaustis neįprastai augimo spurto metu, fiziniai simptomai, tokie kaip skausmai ir nuovargis, yra normalūs.
Jei kam nors trūksta vystymosi etapų ir jis nesugeba augti, pediatras gali atlikti tyrimą ir pateikti rekomendacijas dėl siuntimo ar gydymo. Kai kurie žmonės tiesiog vystosi lėčiau nei kiti, o kitais atvejais vystymosi vėlavimas gali būti genetinių sutrikimų, netinkamos mitybos, ligų ar kitų problemų požymis. Gali būti naudinga išlaikyti pažangą sekančią diagramą, nes tai leis gydytojui pamatyti, kur pacientas tinka, palyginti su kitais panašaus amžiaus žmonėmis. Ši informacija gali būti naudojama norint nustatyti, ar reikalinga intervencija, ar ne.