Aukos mentalitetas – tai dvasios būsena, į kurią dažnai atsiduria žmogus, susidūręs su prievarta ar nelaimingais įvykiais. Tokia dvasios būsena paprastai verčia žmogų manyti, kad jis mažai kontroliuoja savo gyvenimą ir kad įvykę įvykiai yra kažkieno kito veiksmų rezultatas. Nors yra teisėtas faktas, kad kai kurie dalykai, kurie nutinka žmogaus gyvenime, atsiranda dėl kažkieno kito veiksmų, toks mąstymas paprastai išplečia suvokimą gerokai daugiau, nei yra pagrįsta. Dėl aukos mentaliteto žmogui dažnai gali būti sunku judėti į priekį savo gyvenime, taip pat gali kilti daugybė antraeilių problemų.
Nors aukos mentalitetas kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, apskritai tai yra tokia dvasios būsena, kai žmogus paprastai perkelia atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime, kam nors kitam. Tai dažnai sukelia prievarta ar tragedija žmogaus gyvenime, dėl kurios jis jaučiasi nekontroliuojamas. Pavyzdžiui, vaikystėje fiziškai ar emociškai išnaudotas asmuo jaučiasi bejėgis sustabdyti prievartą vaikystėje, o suaugęs žmogus gali ir toliau jaustis tokio tipo bejėgiškumu dėl aukos mentaliteto.
Svarbu pažymėti, kad aukos mentalitetas išsivysto po prievartos ar tragedijos, bet tęsiasi įprastą ar sveiką gyvenimą. Asmuo, nukentėjęs nuo prievartos, bet nebėra įžeidžiančioje situacijoje, gali kaltinti savo skriaudėją dėl gauto greičio viršijimo baudos, o ne prisiimti atsakomybę už važiavimą per greitai. Dėl kitų problemų, tokių kaip susirgimas, netinkamas vaikų elgesys, darbo praradimas ir santykių nutraukimas, paprastai kaltas kažkas kitas. Kai kas nors turi aukos mentalitetą, jis negali prisiimti atsakomybės už tai, kas vyksta.
Tokio tipo aukos mentalitetas paprastai kyla iš tikro bejėgiškumo, pavyzdžiui, artimo žmogaus netekties dėl stichinės nelaimės ar smurto, kurio žmogus negalėjo kontroliuoti. Tačiau šio bejėgiškumo išplitimas į kitas žmogaus gyvenimo dalis gali būti labai žalingas ir apsunkinti įvykius, sukėlusius aukos mentalitetą. Vienas iš pirmųjų žingsnių, kurį daugelis žmonių turi žengti, kad išsivaduotų iš šio mentaliteto, yra atleisti prievartos ar tragedijos šaltinį ir atleisti sau, kad nesugebėjo to sustabdyti. Tai gali padėti žmogui pereiti nuo to, kas įvyko, ir pradėti suprasti, kaip jis gali kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime.