Auksinė valanda – tai galimybių langas, kai greita medicininė intervencija gali išgelbėti paciento gyvybę arba žymiai pakeisti paciento sveikatos sutrikimo lygį, kai jis atsigavo po skubios medicinos pagalbos. Žmonės dažnai vartoja šį terminą traumų medicinos kontekste, kai daugelis pasauliečių žino, kad greitas nuvežimas į traumų centrą gali skirtis tarp gyvybės ir mirties, tačiau jis taip pat svarbus gydant insultus, širdies priepuolius, ir kitus medicininius klausimus.
„Valanda“ šiuo atveju iš tikrųjų yra lankstesnė, nei daugelis žmonių patikėtų slengo terminu. Dėl kai kurių medicininių problemų pacientams kritinės medicininės pagalbos reikia per kelias minutes, o ne valandą, kitaip jie mirs. Klasikinis pavyzdys yra pacientas, patyręs traumą, pavyzdžiui, plyšusią aortos aneurizmą, kai dėl kraujo netekimo pacientas mirtų greičiau nei per valandą. Kiti pacientai gali gerai pasveikti, jei jie bus gydomi per dvi–tris valandas po incidento, o ne pirmą valandą.
Paprastai auksinė valanda gali būti naudinga medicinos specialistų priemonė. Pabrėžiant, kad pacientams reikia skubios medicininės pagalbos, užtikrinama, kad žmonės kuo greičiau patektų į ligoninę po to, kai jiems pasireiškia tokie simptomai kaip neaiški kalba ar skausmas krūtinėje, todėl suteikiama daugiau gydymo galimybių. Tokiems žmonėms, kaip paramedikai ir greitosios medicinos pagalbos brigados, svarbu nepamiršti auksinės valandos priimant sprendimus, kiek gydymo suteikti įvykio vietoje, prieš pakraunant pacientą vežti į ligoninę.
Auksinės valandos metu siekiama įvertinti pacientą, nustatyti, kas negerai, ir pradėti teikti jam stabilizavimo priemones. Tai gali būti chirurgija, vaistai ir kitas medicininis gydymas. Greitas gydymas gali užkirsti kelią šokui, sumažinti infekcijos riziką ir išsaugoti vidaus organus, todėl pacientui bus mažesnė tikimybė patirti komplikacijų pasibaigus kritinei situacijai.
Kai kurie radikaliausi rezultatai ankstyvo gydymo auksine valanda metu gali būti pastebimi insulto atveju. Jei insultą patyręs pacientas atvyksta į ligoninę ir sulaukia gydymo per valandą, gydytojai gali radikaliai sumažinti pažinimo sutrikimų tikimybę. Pacientei daug lengviau atsigaus nuo insulto, o po pasveikimo jai reikės pagalbos, nes ji išsaugos daug pagrindinių pažinimo funkcijų. Kai pacientai vėluoja gydytis, jų smegenys dažniau pažeidžiamos ir gali išsivystyti rimti sutrikimai.