Kas yra autobiografinis rašinys?

Autobiografinis rašinys yra trumpas pasakojimas, pasakojantis apie kai kuriuos esė rašytojo gyvenimo aspektus. Tokioje esė gali būti vienas anekdotas iš rašytojo gyvenimo arba trumpas viso rašytojo gyvenimo eskizas. Autobiografinėje esė gali panaudoti rašytojo gyvenimo įvykius, kad būtų atkreiptas konkretus taškas, arba jis gali tiesiog atpasakoti istorijas skaitytojų pramogai ir švietimui. Nors tikra autobiografinė esė yra negrožinės literatūros kūrinys, daugelis grožinės literatūros rašytojų yra paskelbę kūrinių, kuriuos jie pateikia kaip „autobiografinius“, bet kurie iš tikrųjų yra apie visiškai išgalvotus žmones ir įvykius.

Nesvarbu, ar esė yra grožinė, ar negrožinė, autobiografinis esė stilius suteikia vertingą požiūrį, kurį rašytojas gali panaudoti pristatydamas savo idėjas. Pirmiausia jis pristato istoriją ar pasakojimų seriją apie tam tikrą savo gyvenimo laikotarpį, dažnai paminėdamas tuo metu išgyventas mintis ir jausmus. Tačiau kitu lygmeniu jis yra vyresnis ir gali tuos įvykius apmąstyti per atstumą. Tai suteikia jam galimybę pakomentuoti, ką jis padarė teisingai ir neteisingai, apie ilgalaikes savo veiksmų pasekmes ir apie tai, ko išmoko iš įvykių retrospektyviai. Kai kurios autobiografinės esė iš tikrųjų aiškiai atskiria jaunesnįjį pasakotoją kaip veiksmų dalyvį ir vyresnįjį rašytoją kaip atspindintį balsą.

Vienas įdomus autobiografinės esė aspektas yra šališkumo galimybė. Nors prieš daugelį autobiografijų pateikiami patikinimai, kad pateikta informacija yra objektyvi ir pagrįsta, skaitytojas turi atsiminti, kad rašytojas turi pasirinkti detales, kurios pateks į esė. Atsižvelgiant į tai, kad autobiografinė esė yra apie rašytoją, neretai rašytojas selektyviai pateikia detales arba pateikia situacijas taip, kad rašytojas būtų gerai matomas. Net ir objektyvumo siekiantis rašytojas gali žlugti vien dėl to, kad savo gyvenimo įvykius suvokia neobjektyviai.

Daugelis studentų yra raginami rašyti autobiografinius esė tam tikru mokymosi metu. Kai kuriais atvejais tokie rašiniai naudojami tik kaip organizuotų ir nuoseklių esė rengimo praktika. Tokių rašinių autobiografiškumas tiesiog užtikrina, kad studentas turės prieigą prie tinkamos šaltinio medžiagos. Kitais atvejais pedagogas gali paskirti autobiografinį rašinį, kad atkreiptų dėmesį į subjektyvų ir dažnai pasvirusią tokiose esė detalės.