Autotransplantatas yra audinys, persodinamas iš vienos kūno dalies į kitą to paties kūno dalį. Tai taip pat žinoma kaip autologinis transplantatas, o tai reiškia, kad audinio donoras ir audinio recipientas yra tas pats. Persodinimas – tai chirurginė procedūra, kurios metu persodinamas audinys ar organas arba pritvirtinamas prie pažeistos, trūkstamos ar defektinės kūno dalies. Jei transplantatas vyksta gerai, persodintas audinys integruojasi su kūnu ir yra aprūpintas recipiento krauju.
Nors žmonės dažniausiai galvoja apie odos persodinimą, gali būti persodinami kelių tipų audiniai, įskaitant kaulus, nervus, sausgysles, kraujagysles ir akių medžiagas. Be autotransplantato, pacientas gali gauti allograftą, izograftą arba ksenografą. Alotransplantacijai naudojamas audinys, persodintas iš vienos rūšies donoro į kitą tos pačios rūšies kūną, kaip ir vieno žmogaus kaulas kitam žmogui. Izotransplantacijai naudojamas audinys iš genetiškai identiško donoro, pavyzdžiui, monzigotinio dvynio. Ksenografe donoras ir recipientas yra iš skirtingų rūšių, pavyzdžiui, žmogui padovanotos kiaulės kremzlės.
Autotransplantacija paprastai susijusi su odos, kaulų ir kraujagyslių transplantacija. Naudoti savo kūno audinius dažnai yra saugiau ir greičiau užgyja, nei transplantatus iš kito donoro. Esant kritinėms situacijoms, kai įmanoma, rekomenduojama atlikti autotransplantaciją, nes pacientui nereikia tikrintis, kad donoro audinys būtų suderinamas. Kadangi šios procedūros metu audiniai pašalinami iš vienos kūno dalies, kad būtų galima pritvirtinti prie kitos vietos, autotransplantacijos metu sukuriamos dvi atsigavimo vietos, o tai gali pailginti buvimą ligoninėje ir padidinti paciento diskomfortą.
Odos autotransplantacijos metu odos audinys paprastai pašalinamas iš mažiau matomų kūno dalių, pavyzdžiui, vidinės šlaunies ar sėdmenų. Odos transplantatai naudojami siekiant sutrumpinti paciento gijimo laiką, jei trūksta arba pažeista didelė odos dalis, ir pagerinti paciento išvaizdą, sumažinant randų ar deformacijų atsiradimą. Paprastai nuo donoro vietos pašalinamas tik plonas odos sluoksnis ir persodinamas į recipiento vietą, tačiau kartais bus naudojami ir storesni sluoksniai. Storesni transplantatai kelia didesnę komplikacijų riziką, tačiau mažiau randai recipientinėje kūno dalyje.
Kaulų transplantatas paima kaulą iš donoro vietos ir užpildo lūžusių, suskilinėjusių ar deformuotų kaulų spragas. Gydytojai dažnai naudoja alotransplantaciją, paprastai iš negyvo, sušalusio kaulo, vietoj autotransplantato, nes yra didelė sergamumo rizika donoro vietose. Tačiau autotransplantacijos yra naudingos skatinant gijimo atsaką iš recipiento kaulo, taip pagerinant atsigavimą.
Atliekant šuntavimo operaciją, kraujagyslės autotransplantatas paprastai naudojamas gyvybiškai svarbios arterijos atkarpai pakeisti. Pavyzdžiui, atliekant šuntavimo operacijas, gydytojai persodina venas ar arterijas iš kitų kūno dalių, kad pakeistų užblokuotas svarbių arterijų dalis, pavyzdžiui, vainikinę arteriją. Donorinės kraujagyslės dažnai ateina iš kojos arba vidinės krūtinės sienelės.