Automatiškumas – tai individo gabumo laipsnis atlikti įprastas užduotis, nereikalaujant daug susikaupimo ar pastangų. Naudojant spontaniškumą ir galimybę impulsyviai judėti pirmyn, automatizmas suteikia bendravimo su kitais turtingumo ir produktyvumo pabudimo valandomis. Nors asmuo tam tikru lygmeniu suvokia veiklą, jis taip pat gali būti sutelktas į kitą veiklą tuo pačiu metu. Gebėjimas atlikti kelias užduotis įmanomas tik dėl žmogaus gebėjimo atlikti spontaniškus veiksmus su minimalia savireguliacija.
Lengviausias būdas suprasti automatiškumą – galvoti apie kasdienę veiklą, kuri dažnai atliekama tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, paauglys, galintis klausytis muzikos ir atlikti namų darbus, atlieka daugybę užduočių, sutelkdamas nedidelį dėmesį kiekvienai funkcijai, o ne skirdamas vienai užduočiai visą savo dėmesį. Kitas dažnas scenarijus būtų suaugusieji, kurie tęsia pokalbį vairuodami transporto priemonę. Dalis psichikos tvarko vairavimo procesą, o kita dalis dalyvauja žodinėje diskusijoje.
Dalis automatiškumo ugdymo proceso apima mokymąsi ir įsisavinimą atlikti įvairias užduotis. Mokydamasis vairuoti automobilį, mokinys didesnę savo dėmesio dalį skiria veiklai. Kai asmuo įvaldo vairavimo meną, užduočiai atlikti nereikia tokio pat pastangų ar susikaupimo. Kai užduotis pradeda įgauti nevalingo pobūdžio, tuo pačiu metu galima užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, dainuoti kartu su radiju, kalbėtis mobiliuoju telefonu ar mėgautis pokalbiu su transporto priemonės keleiviais.
Svarbu pažymėti, kad tik tada, kai atliekamos užduotys gali būti atliekamos be didelio susikaupimo, egzistuoja automatiškumas. Šią būseną galima pasiekti tik įsitraukus į mokymosi procesą, sustiprintą daugybe pasikartojimų ir praktikos. Kai veiklos detalės įsisavinamos ir tampa įprasta, įgūdžiai išugdomi tiek, kad užduotį galima atlikti mažai mąstant arba visai negalvojant.
Automatiškumas atlieka svarbų vaidmenį padedant žmonėms atlikti įprastas ir pasikartojančias užduotis darbo vietoje, pavyzdžiui, praleisti dieną su duomenų įvedimu ar surinkimo linijos darbu. Toks gebėjimas dalį protinių ir fizinių galimybių skirti daugiau nei vienai užduočiai užtikrina, kad pavyks išlikti protiškai aštriam, o ne nuobodžiauti darbui ir galbūt pradėti daryti klaidas. Žvelgiant iš šios perspektyvos, automatiškumas gali būti laikomas esminiu produktyvumui palaikyti.