Savarankiškas agentas atlieka funkcijas aplinkoje, kad pasiektų konkrečius tikslus, nebūdamas įpareigotas tai daryti. Kai kurios kompiuterių programos veikia kaip savarankiški agentai, kaip ir pažangi robotika, dirbtinės gyvybės pavyzdžiai ir kompiuteriniai virusai. Daugybė mokslininkų dirba šioje srityje, siekdami giliau suprasti agentus ir jų galimas galimybes bei pritaikymą. Prekybos žurnalai ir metinės konferencijos yra mainų priemonė, leidžianti žmonėms dalytis informacija ir tyrimų rezultatais.
Atskirti autonominį agentą nuo kompiuterinių programų gali būti sudėtinga. Kai kuriais atvejais sutampa ir apibrėžimo linijos gali susilieti. Paprastai agentas turi turėti galimybę naudoti samprotavimus, kad galėtų sąveikauti su sistema. Tai apima galimybę jausti informaciją, ją apdoroti ir kai kuriais atvejais ja manipuliuoti. Savarankiškas agentas taip pat turi elgtis tikslingai, kad pasiektų konkretų tikslą.
Savarankiško agento programinėje įrangoje pavyzdys galėtų būti kažkas panašaus į tiekimo grandinės valdymo programą. Programa apžvelgia tiekimo grandinės aspektus ir gali užsiimti tokia veikla kaip prekių užsakymas ir pervežimas, personalo planavimas ir sunkvežimių užklausa. Visa ši veikla padeda siekti didesnio tikslo – išlaikyti organizuotą tiekimo grandinės judėjimą. Tai skiriasi nuo automatizuotos sistemos, kuri gali reaguoti paprastai; galbūt jis užsako naujas medžiagas, kai gamykloje pradeda trūkti, pavyzdžiui, reaguodama į programavimo paleidimą.
Keli agentai gali veikti vienoje sistemoje ir gali būti bendradarbiaujantys arba nepriklausomi vienas nuo kito. Robotikoje autonominių agentų sąveika gali būti svarbi. Jie gali naudoti jutiklius, kad gautų vaizdo įvestį, garsus ir kitą įvestį iš aplinkos. Šią informaciją galima koordinuoti visoje sistemoje, kad būtų galima atlikti tokias užduotis kaip daiktų griebimas ir manipuliavimas. Sistemos taip pat gali pasimokyti iš savo patirties, kad sukurtų tobulesnes funkcijas ir dirbtų viena su kita siekdamos tikslų.
Šių tyrimų taikymas ypač svarbus tokiose srityse kaip dirbtinė gyvybė, sudėtingos robotikos kūrimas ir pažangios kompiuterinės programos. Tikrai savarankiškas agentas nereikalauja nurodymų iš išorinio šaltinio, pavyzdžiui, programuotojo ar kitos programos, ir gali atlikti sudėtingas užduotis. Tokio pobūdžio automatizavimas gali sutaupyti darbuotojų valandų, nes programa gali efektyviai užbaigti veiklą neįtraukiant darbuotojų. Pavyzdžiui, automatizuotas medicininių sąskaitų išrašymas sugeneruoja sąskaitas ir dokumentus, nereikalaujant patyrusio personalo, kuris atliktų šią užduotį.