Autorių teisių direktyva yra teisėkūros veiksmas, kurio ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama įpareigoti šalis nares laikytis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) sutarties dėl autorių teisių, priimtos siekiant išspręsti su internetu ir kitomis technologijomis susijusias su autorių teisėmis susijusias problemas. Direktyva buvo priimta 2001 m., o kai kurioms valstybėms narėms buvo sunku laikytis direktyvos, todėl kai kuriais atvejais, pasibaigus įgyvendinimo terminui, buvo iškelta byla. Šis teisės aktas buvo vienas iš daugelio panašių teisės aktų, priimtų visame pasaulyje XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 1990-ųjų pradžioje, siekiant pakeisti autorių teisių įstatymo taikymo sritį, atsižvelgiant į naujai sukurtas technologijas.
Oficialiai žinoma kaip Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių suderinimo informacinėje visuomenėje, Autorių teisių direktyvoje yra nuostatos, apibrėžiančios autorių teises, nustatančios autorių teisių turėtojų teises ir aptariamos autorių teisių įstatymo išimtys, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą naudojimą ir kitos situacijos. Viena svarbi išimtis buvo įstatymas, draudžiantis žmones patraukti baudžiamojon atsakomybėn už autorių teisių saugomos medžiagos perdavimą, leidžiantis interneto paslaugų teikėjams išvengti baudžiamojo persekiojimo, kai jų vartotojai pažeidžia autorių teisių įstatymą ir perduoda pažeidžiančią medžiagą internetu.
Šioje Europos Sąjungos direktyvoje taip pat aptariamas technologijų naudojimas siekiant užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams arba juos apriboti, draudžiant pardavinėti įrenginius, skirtus pažeisti autorių teises arba padėti žmonėms pažeisti autorių teisių apsaugą. Ji taip pat draudžia naudoti metodus, kuriais siekiama apeiti technologinę apsaugą nuo autorių teisių pažeidimo, pvz., apsaugos nuo kopijavimo technologiją, naudojamą kai kuriuose kompaktiniuose ir skaitmeniniuose vaizdo diskuose. Šie Autorių teisių direktyvos punktai apsaugo technologiją, skirtą autorių teisėms apsaugoti, ir apribojo technologijos, sukurtos siekiant pažeisti teises, gamybą, platinimą ir naudojimą.
Kai kurie Autorių teisių direktyvos aspektai buvo labai prieštaringi. Sąžiningo naudojimo aktyvistai baiminosi, kad apribojimai buvo prastai apibrėžti, todėl gali susidaryti situacijos, kai autorių teisių saugomą medžiagą legaliai naudojantys asmuo už tai gali būti nubaustas. Kritikai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl technologijų apribojimų direktyvoje ir paragino atskiras ES valstybes nares atidžiai įgyvendinti direktyvą. Dėl to labai vėluojama, nes šalys narės bandė spręsti šias problemas.
2000-aisiais visuomenės susidomėjimas ir sąmoningumas sąžiningo naudojimo klausimais paskatino susikurti daugybę organizacijų, kurios siekė platinti informaciją apie tai, kaip veikia autorių teisių įstatymas, ir ginčyti įstatymus, kurie, atrodo, pažeidžia sąžiningo naudojimo ir kitas teises. Šios organizacijos kartais dalyvauja nagrinėjant bylas, kvestionuojančias autorių teisių direktyvos aspektus.