Kas yra autorių teisių leidimas?

Autorių teisių leidimas yra asmeniui ar organizacijai suteiktas dokumentas, leidžiantis tai šaliai naudoti intelektinės nuosavybės dalį, kuri yra saugoma autorių teisių. Jei asmuo ar organizacija nori naudoti autorių teisių saugomą intelektinės nuosavybės dalį, pvz., nuotrauką, dainų žodžius ar knygos ištrauką, ji pirmiausia turi gauti leidimą, pateikdama leidimą apie autorių teises. Jei ji to nepadarys ir naudos autorių teisių saugomą intelektinės nuosavybės dalį negavusi leidimo, ji padarys autorių teisių pažeidimą ir už tai gali grėsti nuobaudos ir ieškiniai.

Norint gauti autorių teisių leidimą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam priklauso autorių teisės. Jei intelektinės nuosavybės dalį sukūrė nepriklausomas menininkas, autorių teisių leidimą paprastai galima gauti tiesiogiai iš menininko. Kita vertus, jei autorių teisės priklauso muzikos kompanijai, muziejui ar leidėjui, tuomet reikia susisiekti su organizacija ar institucija, kuriai priklauso autorių teisės.

Kai kuriais atvejais autorių teisių leidimas nebus taikomas šaliai, kuri kreipiasi dėl autorių teisių. Yra keletas priežasčių, kodėl taip gali nutikti. Asmeniui ar organizacijai, kuriam priklauso autorių teisės, gali nepatikti, kaip autorių teisių siekianti šalis ketina naudoti intelektinę nuosavybę. Menininkė gali nuspręsti, kad ji nenori, kad jos paveikslas būtų naudojamas tam tikroje reklamos kampanijoje. Muzikos kompanija gali nuspręsti, kad ji nenori, kad vienos iš jai priklausančių dainų tekstai būtų spausdinami tam tikros rūšies tekste.

Yra keletas atvejų, kai autorių teisių atleidimo siekiantis asmuo turi sumokėti tam tikrą sumą, kad gautų leidimą naudoti intelektinės nuosavybės dalį. Jei poetas išvertė kūrinį iš vokiečių į anglų kalbą ir norėtų išleisti tų vertimų tomą, įskaitant originalų tekstą, ji arba jos leidėjas turėtų gauti leidimą spausdinti originalų tekstą. Šis leidimas gali priklausyti nuo tam tikros iš anksto sumokėtos pinigų sumos arba knygos autorinio atlyginimo dalies.

Autorių teisių leidimo kalba turi būti tiksli, kad būtų apsaugotos abi šalys. Tikrasis leidimas turėtų būti konkrečiai susijęs su abiejų šalių teisėmis, susijusiomis su intelektinės nuosavybės dalimi. Taip pat turėtų būti aišku, kaip ir kada leidimo gavėjui leidžiama naudoti intelektinę nuosavybę.