Aviacijos teisė apima visą oro kelionių sritį, įskaitant krovinių ir keleivių gabenimą, pramoginius skrydžius ir oro erdvės protokolą. Šios rūšies teisė dažnai turi tam tikrą pagrindą su tarptautine teise ir net civiline teise. Jungtinėse Amerikos Valstijose aviacijos teisę tvarko Federalinė aviacijos administracija (FAA). Daugelis kitų šalių turi panašias reguliavimo institucijas, o tarptautinė aviacijos teisė yra išdėstyta pasirašytuose susitarimuose, pvz., Monrealio konvencijoje, ir tarptautinėse institucijose, tokiose kaip Jungtinių Tautų įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO).
Aviacijos teisė yra gana nauja teisinio reguliavimo šaka. Praktinė aviacija iš tikrųjų tapo įmanoma tik XX amžiuje, todėl reguliavimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir jurisdikcijos idėjos tebėra gana naujos. FAA yra viena iš seniausių pasaulyje aviacijos teisės institucijų, pirmiausia įsteigta pagal Oro prekybos įstatymą 20 m., o oficialiai – pagal 1926 m. Federalinės aviacijos agentūros aktą. Kitoms valstybėms priėmus federalinę aviacijos politiką, buvo kuriamos tarptautinės grupės, tokios kaip ICAO leido ginčų ir derybų dėl aviacijos teisės forumą pasauliniu mastu.
Vienas iš pagrindinių aviacijos teisės aktų komponentų apima pilotų licencijavimo taisykles ir nuostatas. Naudodamiesi licencijavimo tarybomis, siekiantys pilotai gali pasiekti naują sertifikavimo lygį, vykdydami mokymo programas, praktinius skrydžius ir egzaminus. Nusistovėjusios licencijavimo procedūros padeda užtikrinti visų ore esančių asmenų saugumą, garantuojant, kad visi pilotai atitiktų minimalius saugos ir mokymo reikalavimus. Siekiant panašių tikslų, daugelis aviacijos teisės gairių apima kiekvieno tipo orlaivių techninės priežiūros reikalavimus.
Keleivių elgesys ir elgesys su jais taip pat yra aviacijos teisės šaltinis. Kadangi keleiviai gali kelti pavojų saugumui lėktuvuose, jų elgesys dažnai ribojamas įstatymų. Įstatymai, draudžiantys rūkyti arba naudoti tam tikrus elektroninius prietaisus lėktuve, paprastai yra įstatai, kuriuos nustato aviacijos įstatymų leidybos institucijos, tokios kaip FAA. Kadangi keleiviai taip pat gali būti atsakingi, kai kurie aviacijos teisės susitarimai, pavyzdžiui, Monrealio konvencija, reglamentuoja minimalią draudimo sumą, kurią oro linijų bendrovė turi turėti kiekvienam skrydžio keleiviui.
ICAO padeda išsiaiškinti tarptautinės aviacijos teisinius klausimus, pateikdama standartus, kurių turi laikytis visos JT pasirašiusios šalys. Tai apima nelaimingų atsitikimų tyrimų protokolą, standartizuotus pranešimų siuntimo tarp tarptautinių oro uostų ir vežėjų metodus ir net standartizuotus pasus, kurie gali sumažinti keleivių muitinės problemas. ICAO taip pat padeda palaikyti tvarką aviacijos pasaulyje, suteikdama visame pasaulyje naudojamus orlaivių registracijos numerius ir standartizuotas oro uostų ir vežėjų santrumpas.