Tyrimai įrodė, kad Azijos šalių žmonės turi mažesnį cholesterolio kiekį, rečiau serga širdies ligomis ir vėžiu nei amerikiečiai. Jie linkę išlikti mažesnio dydžio, lieknesni ir gyvena ilgiau. Tam įtakos turi reguliarios mankštos ir artimi santykiai šeimoje, tačiau tradicinė azijietiška dieta vaidina didžiausią vaidmenį ir buvo laikoma sveikiausia mityba pasaulyje.
Azijos dieta atstovauja ne tik Kinijai ir Japonijai, bet ir Šiaurės bei Pietų Korėjai, Indijai, Tailandui ir Vietnamui. Maistas šiose šalyse skiriasi, tačiau pagrindai išlieka tie patys. Mėsa dažnai neįtraukiama į maistą, paliekant daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio. Tai lemia žemą cholesterolio kiekį organizme, o tai sumažina širdies ligų ir vėžio riziką.
Azijietiška dieta yra labai paprastas maisto produktų derinys. Dietos pagrindą sudaro makaronai, ryžiai, duona ir kiti grūdai. Ant viršaus dedama didelės porcijos grybų, bok choy ir kitų vaisių bei daržovių. Į dietą taip pat gali būti įtraukti kiaušiniai, paukštiena, žuvis, pupelės, sėklos, riešutai ir kartais saldumynai.
Sojos yra pagrindinis baltymų šaltinis Azijos šalyse. Azijiečiai vartoja daug sojų maisto produktų, tokių kaip tofu, tempeh, nuriebalinti sojos miltai ir kt. Sojų maiste gausu fitoestrogenų. Fitoestrogenai – tai grupė junginių, kurie paverčiami į hormonus panašiomis medžiagomis, kurios veikia kaip silpna estrogeno forma.
Jie blokuoja estrogenų receptorius organizme ir sumažina bendrą estrogeno kiekį, taip sumažinant krūties vėžio riziką. Fitoestrogenai gali palengvinti karščio bangas menopauzės metu, pakeisdami estrogeną, kurio netenkama. Moterys, kurios laikosi azijietiškos dietos, dažnai lengviau išgyvena menopauzės laikotarpį.
Azijos dieta paprastai neapima pieno produktų. Pieno produktai valgomi saikingai, todėl gali susilpnėti kaulai. Kad kaulai būtų sveiki ir stiprūs, kalcis turi būti papildytas kitais maisto produktais, tokiais kaip brokoliai ir bok choy.
Kadangi jame yra tiek daug vaisių ir daržovių, azijietiškoje dietoje yra labai daug skaidulų. Daug skaidulų turinčios dietos padeda kovoti su širdies ligomis. Vaisiai ir daržovės taip pat suteikia daug vitamino C, beta karotino ir kitų antioksidantų.
Arbata yra svarbi azijietiškos dietos dalis. Arbatos gėrimas padeda sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, nes arbatoje yra antioksidacinio junginio, vadinamo fenoliu. Fenolis yra tai, kas padeda apsaugoti organizmą nuo ligų. Žaliojoje arbatoje yra daugiau antioksidantų nei juodojoje arbatoje.
Žuvyje yra specifinių riebalų, kurie padeda išvengti širdies ligų. Azijiečiai žuvį valgo saikingai. Per daug žuvies gali sukelti insultą ir kitas smegenų kraujagyslių ligas. Kaip ir daugumos dietų ir mitybos įpročių atveju, nuosaikumas yra labai svarbus norint gauti didžiausią maistinę naudą.