Azijos teologija yra susijusi su dvasiniais tikėjimais, kurių gimtinė yra Azijos žemynas. Tai apima budizmą, induizmą ir animizmą, taip pat labiau ezoterines filosofijas, tokias kaip zen ir daoizmas. Šios tikėjimo sistemos dažnai grupuojamos, ypač Vakarų religijotyrininkų, kaip „Rytų“ arba „Rytų filosofija“. Tačiau Azijos teologija yra įvairesnė ir sudėtingesnė, nei rodo šis skėtinis pavadinimas, kilęs iš tokių tautų kaip Japonija, Kinija ir Indija, kurios turi savo skirtingas kultūras ir istorijas. Kai kurie iš šių tikėjimų yra daug senesni nei panašios Vakarų tikėjimo sistemos, tokios kaip islamas ir krikščionybė.
Azijos žemynas driekiasi į rytus nuo Balkanų kalnų iki Ramiojo vandenyno, apimantis šiuolaikines Indijos, Rusijos ir Japonijos tautas bei daugelį kitų. Čia gyvena kai kurios seniausios kultūros Žemėje, įskaitant Indijos ir Kinijos. Artimieji Rytai kartais laikomi Azijos dalimi geografiškai, tačiau teologijos diskusijose jie tvirčiau siejami su Europa ir Vakarais. Azijos teologija apima vienai tautai būdingas religijas, tokias kaip šintoizmas Japonijoje ir džainizmas Indijoje. Kiti tikėjimai, tokie kaip budizmas ir daoizmas, sėkmingai išplito visoje Azijoje ir, kiek mažesniu mastu, ir visame pasaulyje.
Induizmas ir džainizmas kilę iš senovės Indijos ir iki šiol turi milijonus pasekėjų. Kiekvienas tiki panteizmu arba kelių dievų egzistavimu ir reinkarnacija. Budizmą Indijoje įkūrė dvasinis mokytojas Siddhartha Gautama, arba Buda, maždaug 500 m. pr. Kr. Buda mokė, kad pažanga į aukštesnes dvasines žinias arba nušvitimą gali užtrukti daug gyvenimų, bet galiausiai atneš laisvę iš nesibaigiančio reinkarnacijos ciklo. Kiti budizmo mokymai, tokie kaip nesmurtas ir karma, turėjo įtakos kultūroms visame pasaulyje.
Budistų misionieriai galiausiai keliavo po Aziją, o tai turėjo pasekmių visai Azijos teologijai. Budizmas buvo gana sėkmingas Kinijoje, kur jis siejosi su panašiomis filosofijomis, tokiomis kaip daoizmas. Taoizmas, įkurtas kinų filosofo Lao Tzu, moko, kad bežodžiu apmąstymu galima pasiekti harmonijos su gamtos ritmais. Dzen budizmas, kinų budizmo forma, turi panašų požiūrį į kosmosą, kuriame gali būti dievas ar dievai arba jo nėra. Šie ezoteriniai įsitikinimai labai skiriasi nuo Vakarų religijų; todėl daugeliui vakariečių buvo keista juos mąstyti iki septintojo ir aštuntojo dešimtmečių.
Animizmas ir protėvių garbinimas yra svarbios Azijos teologijos dalys daugelyje tautų. Šintoizmas, tradicinė Japonijos religija, yra vieno tikėjimo, apimančio šias sąvokas, pavyzdys. Šiose sistemose gyvūnai, šventos vietos ir net daiktai turi dvasių, galinčių daryti įtaką pasauliui, ir su jais reikia elgtis pagarbiai; tas pats pasakytina ir apie protėvių dvasias. Korėja, Vietnamas ir Tailandas turi panašias tradicines tikėjimo sistemas. Visose šiose tautose taip pat gyvena daugybė kitų tikėjimų, įskaitant budizmą, islamą ir krikščionybę.