Johanas Sebastianas Bachas (1685-1750) buvo vienas produktyviausių ir žinomiausių baroko laikotarpio vokiečių kompozitorių. Ankstyvajame gyvenime jo kūryba buvo labai švenčiama, tačiau prasidėjus klasikiniam laikotarpiui jis buvo laikomas prastesniu. Vėliau Mocartas ir Bethovenas iš naujo atrado Bachą ir sugrąžino jam į didybę, kurią jis dabar užima kaip kompozitorius.
Apie ankstyvąjį Bacho gyvenimą žinoma mažai. Jis buvo 8-as vaikas didelėje muzikai atsidavusioje šeimoje. Būdamas 9 metų jis liko našlaitis ir išsiųstas gyventi pas vyriausią brolį. Teigiama, kad vargonuoti jis išmoko būdamas 9 metų, tačiau, atsižvelgiant į jo, kaip vargonininko, talentą, tikriausiai kada nors turėjo patirties su klavesinu.
Būdamas gabus sopranas, būdamas 14 metų, Bachas gavo stipendiją lankyti Šv. Mykolo mokyklą Liuneberge. Jis dalyvavo chore ir greičiausiai įgijo pagrindinį išsilavinimą keliomis kalbomis. Jis taip pat galėjo praktikuoti Šv. Mykolo vargonais, nes jo pirmasis darbas suaugęs buvo vargonininkas.
Bachas greitai perėjo į vyriausiojo vargonininko pareigas Šv. Bonifaco bažnyčioje Arnštate ir tuo metu pradėjo kurti daugybę vargonų kompozicijų. Jis dar nebuvo įvaldęs kontrapunkto stiliaus, kuriuo vėliau bus žinomas. Bacho santykiai su dauguma jo darbdavių buvo audringi. Jis buvo jaunas suaugęs ir ne itin gerai užmezgė tarpasmeninius santykius. Impulsyvaus pobūdžio jis išėjo iš darbo atostogų be darbdavio leidimo, kad nueitų 200 mylių (321.86 km), kad pamatytų garsųjį vargonininką Bukstehudę. Jis išbuvo keletą mėnesių, taip nutraukdamas santykius su šventuoju Bonifacu.
Bachas vėliau persikėlė į Muhlhauzeną ir priėmė pareigas Šv. Blaiuje. Tuo metu jis taip pat vedė savo pusseserę Mariją Barbarą. Jiedu turėjo daug vaikų, bet tik keturi išgyveno iki pilnametystės. Du, Wilhelmas Freidemannas ir Carlas Phillipas Emmanuelis, tapo kompozitoriais. Karlo šlovė per jo gyvenimą nustelbė jo paties tėvo šlovę, nors dabar manoma, kad jis yra mažiau svarbus kaip kompozitorius.
Johanas Sebastianas Bachas Miulhauzene išbuvo 9 metus, kol 1717 m. princas Leopoldas paskyrė Bacho muzikos direktorių. Princas Leopoldas išleido maždaug ketvirtadalį pajamų privačiam orkestrui, dažnai pats prisijungdamas prie orkestro groti smuiku. Per tą laiką Bachas parašė vieną garsiausių savo kūrinių „Brandenburgo koncertai“. Tuo metu jis taip pat tikrai įvaldė kontrapunkto stilių.
Po Leopoldo mirties Bachas vėl persikėlė ir tapo Leipcige koncertmeisteriu. Kol jis dirbo princui, jo kūriniai daugiausia buvo pasaulietiniai, nes Leopoldas buvo liuteronas. Persikėlimas į Leipcigą paskatino naują susidomėjimą religinėmis kompozicijomis. Bachas neteko žmonos prieš pat Leopoldo mirtį, o netrukus po to vedė Aną Magdaleną Wilcke. Pora susilaukė 13 vaikų, nors daugelis jų mirė maži. Deja, kai kompozitorius pats mirė, jam nepavyko aprūpinti antrosios žmonos. Sūnūs iš pirmosios santuokos jai nepadėjo, ji mirė nuskurdusi.
Bachas matė, kad jo muzika iš didelio populiarumo tapo beveik neįvertinta. Jo sūnaus Carlo darbui buvo teikiama pirmenybė, o vėlesniais metais jis patyrė finansinių sunkumų. Beveik neabejotinai jis sirgo cukriniu diabetu ir tapo aklas, o tai reiškė, kad vėlesniame gyvenime jis negalėjo diriguoti. Jis mirė nuo insulto 1750 m.
Kompozitorius parašė per 1,000 muzikinių kūrinių. „Gerai temperuotas klavieras“ tapo mokymo knyga tiems, kurie moka valdyti klaviatūrą. Be to, Bacho koncertai smuikui, ypač dviejų dalių Koncertas D, yra neįtikėtinai sudėtingi ir gražūs. Mišios h-moll laikomos viena didingiausių sukurtų mišių. Jo fugos tyrinėjimai buvo reikšmingas indėlis vėlesniems kompozitoriams. Bachas taip pat parašė daugybę chorinių kūrinių. Kai Mocartas rado Klavjerą, jis, kaip pranešama, pastebėjo: „Štai ko galiu pasimokyti“.
Norint suprasti Bacho indėlį, reikia suprasti kontrapunktą. Tai dviejų vienu metu grojamų melodijų kompozicija, taip kartu plėtojant akordus. Kompozitorius dažnai paimdavo jau parašytą muziką, o tada palydėdavo antrąją melodiją. Retkarčiais prie pirmųjų dviejų buvo pridėta trečia melodija, sukurianti neįtikėtiną sudėtingumą. Kiekviena melodija gali būti grojama atskirai. Kartu melodijos yra matematiškai tobulas derinys, sukuriantis harmoniją. Bacho sukurtas kontrapunktas yra priežastis, kodėl daugelis šiandien jį laiko genijumi, priskiriant jį prie garsių matematikų ir mokslininkų.