Viena iš pavojingiausių situacijų, su kuriomis gali susidurti ugniagesiai, yra retas, bet galingas efektas, vadinamas grįžtamuoju srautu. Nors atgalinio srauto apibrėžimai šiek tiek skiriasi, paprastai tai yra staigus karštų dujų sprogimas, kai šviežias deguonis patenka į rūkstantį sandarų kambarį. Profesionalūs ugniagesiai yra išmokyti atpažinti galimo grįžtamojo srauto požymius, tačiau net ir labiausiai patyrusį ugniagesį gali nustebinti.
Kad gaisras toliau degtų, reikia ir degalų, ir deguonies, todėl gaisrui kilus uždaroje patalpoje jis gali išnaudoti visas deguonies atsargas, kol nebeliks degių daiktų kaip kuru. Kambaryje vis tiek būtų labai karšta, bet matomų liepsnų būtų labai mažai. Vietoj to, kambarį užpildytų tirštas dūmų debesis, dažnai geltonos arba rudos spalvos. Ugniagesiai geltonos arba rudos spalvos dūmus atpažįsta kaip nepilno degimo požymį. Tai klasikinis įspėjamasis ženklas apie galimą grįžtamąjį srautą.
Kadangi ugniai trūksta deguonies, kad ir toliau degtų, oro slėgis patalpoje gali labai skirtis nuo oro slėgio už kambario ribų. Ugnis nori pritraukti daugiau deguonies per bet kurią turimą angą, todėl dažnai aplink durų ar langų rėmus staiga atsiranda ir išnyksta dūmai. Dėl oro slėgio skirtumo taip pat gali barškėti arba vibruoti langai už patalpos ribų. Tai yra kiti galimo grįžtamojo srauto požymiai, kuriuos ugniagesiai mokomi stebėti.
Jei staiga atidaromos degančios sandarios patalpos durys, šviežias deguonies tiekimas patenka tiesiai į rūkstantį ugnį. Patalpos šiluma taip pat įkaitina lakias dujas, todėl dažnai įvyksta galingas sprogimas ir momentinė liepsna. Tai yra baisus atgalinis srautas, kuris gali sužaloti arba nužudyti bet kurį, įeinantį į kambarį. Laimei, grįžtamasis srautas yra retas atvejis, tačiau užtenka tik vieno, kad gaisras kiltų iš naujo arba būtų padaryta didesnė žala konstrukcijoms.
Jei įtariamas galimas grįžtamasis srautas, ugniagesiai gali naudoti įrankius, kad vėdintų kambarį iš aukščiausios galimos vietos, pvz., durų viršaus. Tai leidžia įkaitintoms dujoms išeiti neįsiurbiant pakankamai šviežio deguonies, kad susidarytų degimas. Išvėdinus karštas dujas, žymiai sumažėja tikimybė, kad susidarys grįžtamasis srautas. Ugnis vis tiek gali įsižiebti papildomu deguonimi, tačiau katastrofiško dujų sprogimo tikimybė yra daug mažesnė.