Baigiamosios atsargos – tai prekių kiekis, kurį įmonė turi po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tai neapima prekių, reikalingų verslui vykdyti – tai apima tik prekes, kurias ji parduoda kitoms įmonėms arba visuomenei kaip įprastą verslo dalį. Įmonė išreiškia šias atsargas prekių vienetais ir piniginiais vienetais įvairiems įmonės vidaus įrašams.
Finansinėse ataskaitose atsargų pabaiga įrašoma kaip piniginė vertė balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jis atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje, skaičiuojant parduotų prekių savikainą. Balanse jis rodomas kaip turtas. Iš esmės šis skaičius yra neparduotų prekių savikaina.
Įmonė apskaičiuoja parduotų prekių savikainą, kad padėtų nustatyti bendrąjį pelną. Verslas neapskaito kaip pelno visų pajamų, gautų pardavus prekes. Verslui kainavo pinigų per tam tikrą laikotarpį parduotų prekių pirkimas. Parduotų prekių savikaina nurodo įmonei, kiek ji sumokėjo už prekes, kurias pirkėjai įsigijo per laikotarpį. Bendra suma, sumokėta už visas parduotas prekes, atimama iš visų pardavimo pajamų – taip gaunamas įmonės bendrasis pelnas.
Pradinės atsargos plius grynieji pirkimai, atėmus parduotų prekių savikainą, prilygsta pabaigos atsargoms. Ši formulė nurodo verslui, kad jis pradėjo nuo tam tikro kiekio parduodamų prekių. Per tą laikotarpį ji įsigijo daugiau prekių, kad lentynos ir vitrinos būtų pilnos atsargų. Be to, per laikotarpį ji pardavė atsargas klientams – šių atsargų pardavimo kaina yra parduotų prekių savikaina. Prekės, kurios vis dar yra parduodamos kitą laikotarpį, yra jų pabaigos atsargos.
Įmonės patalpose esantis inventorius vieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tampa kito ataskaitinio laikotarpio pradžios arba pradžios inventoriumi. Norėdami patikrinti apskaičiuotą galutinių atsargų skaičių, įmonė atlieka fizines atsargas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, paprastai fiskalinių metų pabaigoje. Dauguma šiuolaikinių įmonių naudojasi savo kompiuterizuotomis nuolatinio inventoriaus sistemomis, kad galėtų sekti atsargas per visus fiskalinius metus.
Norėdami nustatyti laikotarpio pabaigos atsargų lygį, įmonė fiziškai suskaičiuoja visas turimas atsargas. Tada jis padaugina kiekvienos prekės suskaičiuotą skaičių iš vienos prekės kainos pagal apskaitos įrašus. Tada visų prekių sąnaudos sudedamos, kad būtų apskaičiuota visa turimų atsargų kaina. Tai yra galutinė atsargų suma, kurią galima patikrinti pagal apskaitos įrašus.