Bakterinis užterštumas yra situacija, kai bakterijos patenka į vietą, kurioje jos neturėtų būti. Jis dažnai vartojamas kalbant apie maisto užteršimą bakterijomis, kurios gali sukelti ligas, bet gali atsirasti ir kitose aplinkose. Tokia situacija nepageidautina, nes gali kelti grėsmę sveikatai ir sukelti kitų problemų. Todėl imamasi priemonių, kad būtų išvengta užteršimo tose vietose, kur tai gali tapti problema.
Maisto atveju bakterinė tarša gali įvykti daugelyje tiekimo grandinės žingsnių nuo gamintojo iki pietų stalo. Bakterijos gali būti vandenyje ir dirvožemyje ir važiuoti kartu su pasėliais. Juos taip pat gali perduoti maistą tvarkantys žmonės arba jie gali patekti į maistą per nešvarią įrangą, pradedant nuo užterštos pakavimo įrangos ir baigiant nešvariomis keptuvėmis restorane. Užteršimas bakterijomis namuose dažnai įvyksta dėl to, kad maistas paliekamas ant prekystalio, nelaikomas šaltas arba prieš tvarkydami maistą nenusiplaunate rankų. Bakterijos, patekusios į maistą, gali daugintis ir, kai kas nors valgo maistą, gali patekti į šeimininką.
Užteršimas bakterijomis taip pat gali būti problema medicinos klinikose, operacinėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Bakterijos gali būti perduodamos iš pacientų ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gali patekti ant chirurginių instrumentų, medicinos įrangos, durų rankenų ir daugybės kitų vietų. Sveikatos priežiūros įstaigose tai yra ypač didelė problema, nes sergantys žmonės rizikuoja susirgti, jei juos veikia kenksmingos bakterijos.
Atliekant mokslinius tyrimus, gali kilti problemų dėl mėginių užteršimo bakterijomis, kaip ir dėl patologo paimtų mėginių užteršimo. Nepageidaujamų bakterijų buvimas gali pakenkti eksperimentui, išmesti patologijos rezultatus arba tiesiog suklaidinti tyrėją. Bakterijos lengvai plinta laboratorijose per įvairius paviršius, įskaitant netinkamai sterilizuotą įrangą, nešvarias rankas ir ventiliacijos sistemas.
Užteršimo bakterijomis prevencija gali būti sudėtinga. Patalpų švaros palaikymas ir tinkamos tvarkymo procedūros laikymasis yra didelė prevencijos dalis. Paprasti veiksmai, tokie kaip rankų plovimas, batų panardinimas į antibakterinę vonią išėjus iš paciento kambario ir pirštinių dėvėjimas imant mėginius, gali labai sumažinti bakterijų pernešimo iš vienos vietos į kitą riziką. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti, ar nėra užteršimo bakterijomis, kad būtų galima jį nustatyti prieš tai, kai kas nors suserga arba nesukelia problemų atliekant eksperimentą ar testą.