Balandžio eisena, taip pat žinoma kaip įkišimas į pirštus, yra būklė, kai priekinės pėdos pasisuka į vidų, todėl ėjimas šiek tiek primena balandį. Daugeliu atvejų ši eisena paveikia mažus vaikus ir atsiranda dėl nenormalios šlaunies, blauzdos ar pėdos orientacijos. Paprastai eisena koreguojasi, kai vaikai auga, todėl dažniausiai nereikia gydymo. Vis dėlto, jei netaisyklinga vaiko eisena nepagerėja, kai jis jau buvo pradėtas vaikystėje, gali būti patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
Tiesioginė šios eisenos priežastis yra pėdų pasukimas į vidų. Kai žmogus vaikšto į vidų pasuktomis kojomis, jo eisena dažnai būna blaškosi arba braidžioja, kai kurių akimis primenanti balandžio eiseną. Reikėtų pažymėti, kad medikų bendruomenėje ši būklė žinoma kaip įkišimas į pirštus ir kad kai kuriems gali atrodyti, kad terminas „balandžio eisena“ yra žalingas.
Dažniausiai tokia eisena paveikia labai mažus vaikus, išryškėja jiems pradėjus vaikščioti. Pagrindinė šio tipo eisenos priežastis dažniausiai yra nenormali šlaunies, blauzdos ar pėdos kaulų orientacija, dėl kurios pėdos pasisuka į vidų. Dažnai šie kaulai prieš gimimą sukasi į vidų, kad kūdikis galėtų patogiai tilpti įsčiose. Manoma, kad genetinis polinkis į pirštus gali būti perduodamas iš tėvų vaikui. Rečiau tokio tipo eisena gali atsirasti dėl raumenų, nervų sistemos ar abiejų sutrikimų.
Paprastai balandžių eisena palaipsniui koreguojasi, vystantis vaiko eismui. Gydytojai kažkada bandė pagreitinti kojų pirštų korekciją naudodami specialius batus ar petnešas, tačiau XXI amžiaus pradžioje dauguma tyrinėtojų sutinka, kad šie gydymo būdai neturi realaus poveikio būklei. Taigi, nors tokie eisenos sutrikimai naujiems tėvams ar globėjams gali atrodyti nerimą keliantys, iš tikrųjų tai yra laikina būklė, kuri išsisprendžia savaime be medicininės intervencijos.
Retais atvejais pirštų atsiradimas gali išlikti net vaikystėje. Vaikus, kurie ir toliau vaikšto su neįprasta eisena vyresni nei trejų ar ketverių metų amžiaus, turi įvertinti gydytojas. Gali būti, kad vyresniam vaikui, turinčiam ilgalaikį polinkį į pirštus, reikia korekcinės operacijos arba kad jis turi nervų ir raumenų ligą, į kurią reikia atkreipti dėmesį.