Balneologija – tai maudymosi praktika, kuri skatina sveikatą ir išgydo kai kuriuos sutrikimus. Buvo rasta įrodymų, kad žmonės nuo bronzos amžiaus naudojosi karštosiomis versmėmis. Sveikatinimosi maudymosi praktika vis dar yra kai kurių kultūrų dalis, tačiau kitose ji buvo atmesta dėl teiginių, kad tai yra apgaulė. Dažniausiai vanduo, kuriame maudosi, buvo persmelktas kokiu nors mineralu, nors kūnui masažuoti naudojamas ir tiesiog šaltas ar karštas vanduo.
Balneologijos studijos prasidėjo nuo karštųjų versmių atradimo. Šie natūraliai garuojantys vandenys dažnai yra prisotinti odai naudingų mineralų. Istoriškai viešosios pirtys buvo siūlomos daugelyje šalių, pavyzdžiui, Italijoje, siekiant skatinti kiekvieno sveikatą ir gerovę. Romos imperijos laikais šildomos vonios buvo atviros visuomenei. Pirties prižiūrėtojai, dirbę gydytojais, pasirūpino patalpomis ir rekomendavo, kokios mirkymo rūšys būtų naudingiausios kiekvienam žmogui.
Tokie junginiai kaip siera, geležis, bikarbonatas ir boras dažnai randami karštose versmėse. Bikarbonatas padeda atverti periferines kraujagysles. Siera gali padėti esant tam tikroms odos ligoms, o įkvėpus garų gali pablogėti kvėpavimo sutrikimai. Natrio chloridas gali būti naudingas, nes padeda nuo artrito. Vartojant mažomis dozėmis, boras gali sustiprinti raumenis.
Teigiama, kad be tam tikrų mineralų savybių sveikatai, tiesiog maudymasis labai karštame vandenyje skatina kraujotaką ir atsipalaidavimą. Nuolatinis karštųjų versmių burbuliavimas ar vandens srovių slėgis šiuolaikinėse voniose gali suteikti raminamąjį masažą, o karštis skatina įtemptus raumenis atpalaiduoti. Kai kurie sutrikimai, kuriuos gali palengvinti balneologija, yra artritas, sporto traumos, bloga kraujotaka ir odos ligos. Kai kurios karštosios versmės netgi teigia, kad jos gali padėti nuo nevaisingumo.
Balneologija išlieka įprasta praktika Azijoje ir Europoje. Daugelis SPA paslaugų yra finansuojamos vyriausybės. Azijoje kai kurios karštosios versmės yra žinomos visame pasaulyje. Turistai iš viso pasaulio keliauja maudytis Japonijoje esančiose karštosiose versmėse. Kai kurias karštąsias versmes gamtoje naudoja sniego beždžionės dėl tų pačių priežasčių, kodėl jomis naudojasi ir žmonės.
Jungtinėse Amerikos Valstijose balneologijos, kaip gydymo gydymo būdas, piką pasiekė 1940 m. Netrukus po to Maisto ir vaistų administracija (FDA) atsisakė daugelio sveikatingumo centrų dėl apgaulingų teiginių apie vandens poveikį. Nuo to laiko balneologija JAV nebuvo laikoma pagrindiniu gydymo būdu.