Balso vedimas yra terminas, nurodantis, kaip atskiri balsai juda melodinėje linijoje. Besikeičiančios natos lemia skirtingas harmonijas, o kompozitorius turi nuspręsti kiekvieno balso vietą melodijoje ir harmonijoje. Balso vedimas reiškia ne tik dainavimo balsus, bet ir skirtingų kūrinio melodinių instrumentų balsus. Jis gali būti naudojamas dviem ar daugiau instrumentų, nors tokio tipo kompozicijoje naudojamos harmonijos dažniausiai apima trijų natų akordus, o ne dviejų natų intervalus. Baroko muzika yra viena iš muzikos rūšių, žinomų dėl to, kad melodijos ir submelodijos harmoningoje struktūroje sukuriamos naudojant balso valdymo metodus.
Nors studijų tikslais jie paprastai rašomi su šaknimi apačioje, praktiškai akordus galima pertvarkyti ir modifikuoti, kad jie tilptų į muziką. Kai kompozitorė dirba su nustatyta harmonine struktūra, ji gali naudoti balsą, kad nustatytų, kaip šie akordai turėtų būti geriausiai pavaizduoti kūrinyje. Kompozitorius gali naudoti šią techniką, kad nustatytų, kurias natas įtraukti, kurias paryškinti, o kurias atsisakyti.
Ši technika yra beveik visur naudojama pagrindiniuose muzikos kompozicijos kursuose. Priimtas balso vadovavimo mokymo metodas vadinamas kontrapunktu. Tai yra įprastas tonalinės muzikos bruožas, kai kūrinio akordai apibrėžiami modalinės šaknies progresijos būdu, o balso vedimas naudojamas pasirenkant, kaip akordų kūriniai skambės muzikinėje kompozicijoje.
Akordai turi pagrindines natas, dėl kurių jie yra unikalūs, o geras balsas gali padėti užtikrinti, kad šios natos skambėtų. Naudojant triadą, dalis geros kompozicijos ir aranžuotės apima akordo dalių, išskiriančių jį iš kitų panašių akordų, įgarsinimą. Pavyzdžiui, jei muzikos akordas yra mažoji triada, sudaryta iš didžiosios šaknies, mažosios terčos ir kvintos, kompozitorius turėtų pasirinkti įgarsinti šaknį ir mažąją tercą, kad sudarytų minorinius akordo elementus. ateiti pro. Jei kompozitorius kelių instrumentų kompozicijoje įgarsintų tik akordo šaknį ir kvintą, iš klausos būtų neįmanoma atskirti, ar akordas buvo minoras, kaip buvo numatyta, ar didžioji kvinta ar mažoji triada, naudojanti panašias natas.
Be teorinių vadovų, padedančių kompozitoriams vadovauti balsu, taip pat gali būti svarbu atsižvelgti į kūrinyje naudojamus instrumentus. Rašydamas muziką, kompozitorius turi atsižvelgti ne tik į tai, kas skamba gerai, bet ir į tai, ką galės groti dainininkai ir instrumentalistai. Kiekvienas instrumentas turi natų diapazoną, kuriuo paprastai grojama. Rašant natas už įprasto instrumento diapazono ribų, kūrinį gali būti sunkiau groti, todėl instrumentalistas turi turėti specialių įgūdžių natoms už įprasto instrumento diapazono ribų. Jei melodija nepatenka į instrumento grojimo diapazoną, daugelis kompozitorių nebent tyčia bando pasiekti instrumento skambesį už įprasto diapazono ribų.