Svarbūs pažeidimai yra mažos negyvų ląstelių grupės, kurios susikaupia baltojoje smegenų medžiagoje. Žmogaus smegenys sudarytos ir iš pilkosios, ir iš baltosios medžiagos; informacija paprastai saugoma ir archyvuojama pilkojoje zonoje, tačiau baltos dalys atlieka svarbų vaidmenį perduodant signalus pirmyn ir atgal bei nuskaitant informaciją iš vienos vietos ir perkeliant ją į kitą. Pažeidimai gali sulėtinti arba sustabdyti šį procesą. Kai kurie ekspertai mano, kad daugumai suaugusiųjų jie yra įprasta senėjimo dalis, tačiau jie taip pat gali būti rimtesnės degeneracinės būklės požymis, ypač kai jie yra dideli, kai jų yra daug ir kai atrodo, kad jie auga. Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir demencija yra trys dažniausiai pasitaikantys negalavimai, susiję su pažeidimais, tačiau sąrašas paprastai yra gana ilgas.
Baltosios medžiagos pagrindai
Smegenų baltoji medžiaga dažniausiai atsiranda pluoštiniuose keliuose ir kanaluose, atsakinguose už signalų perdavimą tarp didesnių smegenų sričių, kurios apdoroja informaciją, vadinamą pilkąja medžiaga. Labai dažnai šios dvi skirtingos dalys veikia vienu metu, kad atliktų pagrindines funkcijas. Kai baltoji medžiaga miršta, gyvybiškai svarbus ryšys tarp dviejų bendradarbiaujančių pilkosios medžiagos sričių sulėtėja ir netgi gali nutrūkti.
Daugeliu atvejų baltosios medžiagos smegenų ląstelės iš tikrųjų yra rausvos spalvos, bet jos gavo savo pavadinimą, nes jos tampa baltos, kai į jas patenka į formaldehidą, o tai įprasta po mirties atliekant skrodimus ir kitus mokslinius eksperimentus. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) nuskaitymo metu pažeidimai taip pat atrodo kaip baltos arba labai šviesiai pilkos dėmės. Jie beveik visada diagnozuojami ir dažniausiai pirmą kartą pastebimi atliekant tokius nuskaitymus.
Ką Jie Reiškia
Pažeidimai paprastai yra degeneracijos požymis, kuris daugeliu atvejų yra šiek tiek neigiamas. Žmonės ne visada turi atpažįstamų simptomų ar išorinių problemų, tačiau bent jau tokių, kurių nebūtų galima priskirti ir normaliam senėjimui. Tačiau amžius nėra vienintelis jų vystymosi veiksnys. Jie taip pat atsiranda kai kuriais migrenos galvos skausmų atvejais, ypač ūmiais atvejais, ir smegenyse tiems, kurie patyrė insultą arba serga progresuojančiomis neurologinėmis ligomis.
Nors neaišku, ar šie pažeidimai tiesiogiai sukelia smegenų disfunkciją, tai bent jau geri rodikliai. Tarp jų yra aiškus ryšys su smegenų tūrio sumažėjimu, atminties ir regėjimo praradimu bei gebėjimu suprasti sąvokas. Tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga sergantys pacientai, turintys didesnį baltosios medžiagos pažeidimų plotą, greičiausiai progresuoja greičiau. Didesni pleistrai dažnai lemia ir lėtesnį ėjimą.
Kodėl atsiranda pažeidimai
Mokslininkai nėra tikri, kodėl atsiranda tokių pažeidimų. Daugelis mano, kad tai yra įprasta senėjimo dalis, o dauguma žmonių puikiai funkcionuoja su keliais pažeidimais. Kai jie yra didesni ir dažniau patenka per smegenų informacijos kanalus, jie kelia didžiausią nerimą.
Medicinos ekspertai paprastai teigia, kad dėl aukšto kraujospūdžio gali padidėti pažeidimų tikimybė arba bent jau jie gali greičiau augti, kai tik jie susiformuoja. Atrodo, kad tikėtinas veiksnys yra smegenų vaskulitas, smegenų kraujagyslių uždegimas, taip pat arterijų, ypač aortos arterijos, sukietėjimas. Kalbant apie degeneracines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, kyla diskusijų, kai reikia nustatyti, ar būklė sukelia pažeidimus, ar dėl pakitimų žmogui išsivysto liga.
Prevencija ir gydymas
Paprastai nėra jokio būdo pakeisti baltosios medžiagos pažeidimus, kai jie susiformuoja, ir jie paprastai neužgyja patys arba neišnyksta. Tačiau daugeliu atvejų labai skiriasi tai, kiek jie pastebimi žmonių smegenyse, ir gali būti įmanoma sustabdyti jų augimą. Yra įrodymų, kad prevencija taip pat yra įmanoma, tačiau rezultatai paprastai skiriasi. Daugelis ekspertų mano, kad žmogaus polinkis susirgti pažeidimais daugiausia yra genetinis, todėl prevencija gali būti daug mažesnė.
Nepaisant to, yra keletas dalykų, kuriuos žmonės gali padaryti, kad išvengtų tokio degeneracijos. Atrodo, kad kraujospūdžio kontrolė, pavyzdžiui, riboja pažeidimo vystymąsi. Mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurių yra daugelyje žuvų ir kai kurių riešutų, taip pat gali padėti išvengti prevencijos, o daugelis sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja reguliariai stimuliuoti protinę veiklą ir „mankštintis“, įtraukiant loginius galvosūkius ir žodžių žaidimus. , kad smegenys būtų kuo aktyvesnės.