Baltymų ligandas jungiasi prie receptorių vietų baltymo paviršiuje. Ligandai dalyvauja įvairiuose procesuose – nuo baltymų susilankstymo iki struktūros pasikeitimo ir atlieka imuninių reakcijų funkciją. Jie yra nuodugniai tiriami mokslinių tyrimų įstaigose, nes jie atlieka svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros srityse. Pavyzdžiui, specialiai sukurti vaistai gali pasinaudoti baltymų ligando tyrimais. Šios struktūros taip pat gali suteikti informacijos apie skirtingų baltymų funkciją.
Atomai, molekulės ir jonai gali veikti kaip baltymų ligandai. Klasikinis pavyzdys yra antikūnas. Antikūnai prisitvirtina prie receptorių vietų baltymų paviršiuje, pavyzdžiui, randamų išoriniame virusų apvalkale. Fermentai ir daugybė kitų kūno struktūrų savo konstrukcijoje naudoja baltymų ligandą, kad galėtų atlikti įvairias funkcijas.
Mokslinių tyrimų metu žmonės gali pažvelgti į baltymą, kad nustatytų galimas surišimo ar prijungimo vietas. Vietų vieta gali suteikti informacijos apie tai, koks tai yra baltymas ir kokias funkcijas jis turi atlikti organizme. Šią paiešką taip pat galima atlikti atvirkščiai, identifikuojant ligandus ir išsiaiškinant, su kuo jie gali prisijungti, cirkuliuodami per kūną. Kai kurie ligandai turi platų veikimo spektrą ir gali prisijungti prie daugybės skirtingų baltymų, o kiti yra itin tikslūs.
Vaistų kūrimui naudojami baltymų ligandų tyrimai. Farmacijos įmonės turi nustatyti taikinius ant ląstelių ir struktūrų, pavyzdžiui, virusų, kad galėtų veiksmingai gydyti pacientus. Pavyzdžiui, suradusi baltymą, būdingą konkrečiam organizmui, įmonė gali sukurti baltymo ligandą, kuris užsifiksuos ant jo, gabendamas vaistus, žudančius organizmą arba stabdantį jo dauginimąsi. Tikslinių baltymų nustatymas taip pat gali padėti kuriant vakcinas.
Šios struktūros taip pat gali sudominti laboratorinius tyrimus kuriančias įmones. Bandymas gali pasinaudoti žinomais ligandais ir baltymais, kad būtų galima pažymėti dominančias struktūras mėginyje. Pavyzdžiui, jei gydytojas nori išsiaiškinti, ar pacientas neserga virusine infekcija, laboratorija gali įvesti ligandus su fluorescuojančiomis žymėmis. Jei mėginyje yra virusų, ligandai užsifiksuoja ir užsidega, kad parodytų infekciją.
Yra baltymų ir juos lydinčių ligandų duomenų bazės. Daugelis jų gali laisvai naudotis, kad būtų skatinami moksliniai tyrimai. Vaistų kompanijų tvarkomose privačiose duomenų bazėse gali būti saugoma informacija, naudojama kuriant vaistus. Pateikdama paraišką patentams gauti, įmonė turi paaiškinti, kaip veikia vaistas, o tai gali suteikti informacijos apie naudojamą tikslą, o tai leidžia kitoms įmonėms atlikti tyrimus dar toliau.