Kas yra banko diversifikavimas?

Banko diversifikavimas – tai finansų įstaigos teikiamas daugiau produktų ir paslaugų. Istoriškai reglamentai ribojo bankų veiklą, kad apsaugotų vartotojų saugumą ir ekonomiką. Apribojimų lygis konkrečioje šalyje gali skirtis ir laikui bėgant gali keistis, nes už ekonominę politiką atsakingi žmonės prisitaiko prie naujų aplinkybių. Bankų diversifikacija turi riziką ir naudą, į kurią reikia atsižvelgti priimant verslo sprendimus. Tai ypač svarbu viešai parduodamoms įmonėms, kurios yra atsakingos prieš savo akcininkus.

Banko diversifikacijos pavyzdyje – santaupos ir paskolos, suteikusios galimybę kurti taupomąsias sąskaitas ir imti paskolas, galėtų pradėti teikti kredito kortelių paslaugas. Tai taip pat galėtų apimti tokius dalykus kaip investiciniai fondai klientams. Diversifikavimas gali apimti mokesčių paslaugų skaičiaus padidinimą, pvz., kasos čekių išrašymą ar pavedimų tvarkymą. Visa tai gali generuoti pajamas bankui.

Akivaizdi banko diversifikavimo nauda yra didesnės pajamos. Bankai gali padidinti pajamas iš esamų klientų, teikdami jiems daugiau paslaugų, taip pat gali padidinti klientų lojalumą. Klientai gali būti patenkinti, kad banku gali naudotis įvairiomis paslaugomis, o ne per kelis tarpininkus. Tai gali sukurti labiau įsipareigojusią klientų bazę, kuri pasiliks banke ir rekomenduos jį.

Diversifikuotos finansų institucijos taip pat gali būti konkurencingesnės, kai reikia pritraukti naujų klientų. Žmonės, svarstantys perkelti savo banko paslaugas arba pirmą kartą atidaryti banko sąskaitą, gali apsvarstyti turimus produktus ir paslaugas. Bankų diversifikavimas gali patikti šiems klientams, nes skatina juos keisti. Pavyzdžiui, vyresni suaugusieji, besidomintys patarimais dėl išėjimo į pensiją, gali būti įtikinti dirbti su konkrečiu banku, nes jis klientams siūlo šią paslaugą kartu su jų poreikiams pritaikytais produktais, pvz., atvirkštine hipoteka.

Tai taip pat gali sukelti tam tikrą pavojų. Didesnė diversifikacija finansų įstaigoms susiduria su naujomis rizikos sritimis, pavyzdžiui, kredito kortelių skolos įsipareigojimų neįvykdymu bankui, kuris istoriškai netvarkė tokių sąskaitų. Tai gali padidinti veiklos išlaidas, nes bankams gali prireikti daugiau analitikų ir didesnio fondo, kad galėtų susidoroti su įsipareigojimų neįvykdymu. Taip pat gali kilti rizika, jei bankas daugiausia dėmesio skirs paslaugų pardavimui, neįtraukdamas į pagalbą klientams. Pavyzdžiui, banko atstovai gali būti mažiau linkę derėtis dėl žlugusios paskolos, kai galvoja, kaip prisiregistruoti klientams gauti naujas paslaugas.