Taip pat žinomos kaip paskolos maldos namams arba tikėjimu pagrįstos paskolos, bažnytinės paskolos yra paskolos, kurios suteikiamos norint statyti, atnaujinti ar išplėsti maldos namus ar kitą religinės organizacijos prižiūrimą objektą. Tokio tipo paskolas kartais siūlo visų tipų skolintojai, taip pat finansinės paslaugos, kurios daugiausia dėmesio skiria paskolų suteikimui teisėtai įsteigtoms religinėms konfesijoms ir vietinėms bendruomenėms. Taip pat yra kai kurių krikščionių konfesijų, teikiančių savo privačias bažnyčių paskolų paslaugas, kurios finansuojamos iš konfesinių lėšų, skirtų padėti esamoms ir besikuriančioms bendruomenėms statyti ar atnaujinti garbinimo vietą.
Bažnyčios paskolos gali būti naudojamos įvairiems tikslams. Kartais paskolos panaudojamos esamai pamaldų patalpai įsigyti iš kitos rajono bendruomenės. Renovuojant ar pridedant daugiau patalpų šiuo metu nuosavybės teise priklausančio bažnyčios pastato taip pat dažnai reikia ieškoti tokio tipo paskolos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai bažnyčios susirinkimas gali norėti pradėti naują tarnystės projektą savo bendruomenėje ir reikalauti išorės finansavimo projektui valdyti.
Bažnyčios finansavimo procesas paprastai vadovaujasi tomis pačiomis bendromis gairėmis, kurios reikalingos bet kuriam kitam paskolos prašytojui. Tai reiškia, kad pareiškėjai, norintys gauti paskolą bažnyčiai, turi įrodyti, kad yra pajėgūs grąžinti pasiskolintą sumą pagal su paskola susijusias sąlygas. Tais atvejais, kai vietos bažnyčios nuosavybės teisę valdo konfesijos, o ne vietinės kongregacijos, bažnyčios finansų tarnybos dažnai reikalauja, kad įgaliotasis konfesijos atstovas būtų paskolos pasirašytojas. Kongregacijos kreditingumas vaidins svarbų vaidmenį nustatant paskolos davėjų taikomą palūkanų normą, darant prielaidą, kad paskolos paraiška bus patvirtinta.
Įvairaus dydžio krikščionių konfesijos kartais teikia bažnytines paskolas vietos bendruomenėms, todėl nebereikia ieškoti finansavimo iš išorės. Dažnai palūkanų norma ir grąžinimo sąlygos yra liberalesnės nei siūlo kiti skolintojai, net tie, kurie specializuojasi ne pelno finansavimo srityje. Tai ypač pasakytina apie konfesijas, kuriose nuosavybės teisę į vietos bažnyčios turtą turi ne kongregacija, o pati konfesija. Bažnyčios organizacijos, veikiančios pagal hierarchinę konfesinę struktūrą, daug labiau linkusios teikti bažnytines paskolas savo vietinėms bendruomenėms nei konfesijos, kuriose vietinės kongregacijos laikomos autonomiškomis.